Pokyčiai atsiradus WLTP: ar automobilių degalų sąnaudos tapo realesnės?

Naujų lengvųjų automobilių techninių duomenų lentelėse pastaraisiais metais įvyko pasikeitimų. Didžiausias – toje eilutėje, kurioje nurodytos išmetamos anglies dvideginio (CO₂) emisijos, mat lengvieji automobiliai nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio turi būti testuojami dviem metodais: naujuoju WLTP ir jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančiu NEDC.

Ilgainiui tai pirkėjams suteiks daugiau aiškumo, nes WLTP (angl. Worldwide Harmonized Light-Duty Vehicle Test Procedure) metodika yra tikslesnė, artimesnė realiam važiavimui. Tačiau iki pat 2020 m. pabaigos visi automobiliai turi būti testuojami pagal abi metodikas – naująją  ir NEDC (angl. New European Driving Cycle), o nuo 2021 m. techninių duomenų lentelėse turės būti pateikiamos tik pagal WLTP ištestuotos degalų sąnaudos ir CO₂ emisijos.

Pribrendo pokyčiams

Senasis NEDC standartas buvo sukurtas dar 1992 m., kai automobiliai neturėjo kietųjų dalelių (DPF) filtrų, sistemų „Start-Stop“ ir daugybės kitų prie ekologijos prisidedančių technologijų. Nuo 1992 m. automobiliai pakito drastiškai ir pagal NEDC metodiką ištestuotų modelių degalų sąnaudos, švelniai tariant, tapo nerealios.

Pasaulyje prieš kelerius metus nuvilnijęs dyzelgeito skandalas šią problemą iškėlė aukštai, tad Europoje buvo paspartintas naujo – realesnio – standarto kūrimas. Tokio, kuris labiau atitiktų šiuolaikinių automobilių galimybes.

Pats WLTP testo ciklas trunka ilgiau nei NEDC (atitinkamai 30 ir 20 minučių), automobilis vietoje stovi trumpiau (atitinkamai 13 proc. ir 25 proc. viso laiko), įveikia daugiau kilometrų didesniu greičiu (atitinkamai 23 km, didžiausias greitis 131 km/val. ir 11 km, 120 km/val.). Vidutinis greitis WLTP testo metu yra apie 50 proc. didesnis, įsibėgėjimas – aštresnis, o važiavimo režimų – daugiau nei NEDC.

Rezultatas – didesnės degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisija. Kiekvienam automobiliui šie pokyčiai yra individualūs, tačiau vidutiniškai skirtumas yra apie 10–20 procentų. Ilgalaikis Europos Komisijos tikslas yra WLTP standartą įteisinti kaip pagrindinį visame pasaulyje. Tai leistų palyginti skirtingoms rinkoms pateikiamus automobilius, įvairias jų modifikacijas, o vyriausybėms – tiksliau nustatyti taršos mokesčius ir kiekvieno automobilio į aplinką išmetamą teršalų kiekį.

Skirtumai – iki 20 proc.

Automobilių gamintojai nuo 2019 m. yra įpareigoti skelbti pagal WLTP metodiką išmatuotos CO₂ emisijos duomenis, tačiau išaugusių degalų sąnaudų pateikti dar nebūtina. Kai kurie gamintojai buvo priversti pasielgti kiek kitaip – dėl pernelyg padidėjusių sąnaudų mažinti modelių galingumą. Pavyzdžiui, „Volkswagen Golf R“ ir „SEAT Leon Cupra“ variklių galia buvo sumažinta 10 AG vien dėl to, kad jie atitiktų WLTP standartus, o kai kurie „VW Group“ bei kitų koncernų modeliai buvo laikinai negaminami.

Palyginus kelis skirtingus modelius, galima susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą apie naujojo WLTP standarto įtaką. Pavyzdžiui, vidutinės 1.2 „Dualjet“ variklį (90 AG), 2 varančių ratų pavarą ir mechaninę pavarų dėžę turinčio „Suzuki Swift“ benzino sąnaudos pagal WLTP metodiką yra 5,1 l/100 km, o NEDC – 4,3.

To paties modelio, tik turinčio 4 varančių ratų pavarą, vidutinės degalų sąnaudos vos didesnės – 5,8 l/100 km, o pagal NEDC metodiką – 4,9. Įdomu, kad 2017 m. „Neste Eko ralyje“ tokiu „Suzuki Swift 4x4“ startavę Rimgaudas Statnickas ir Rimantas Pukėnas mišriais keliais besidriekusią 340 km trasą įveikė itin ekonomiškai – automobilis vartojo vos 4,89 l/100 km. Jie įrodė, kad važiuojant itin ekonomiškai įmanoma pasiekti ir NEDC deklaruojamus skaičius, tad WLTP pasiekiamas kiekvienam.

Tačiau pokyčių yra ir kur kas didesnių. Pavyzdžiui, „Nissan Qashqai“ skirtumas su kai kuriomis jėgainėmis yra didesnis nei 20 proc. – 1,3 l benzininis variklis (140 AG) pagal WLTP vartoja 6,9 l/100 km, o pagal NEDC – 5,3 l. „Nissan Juke“ su 1,6 l varikliu ir automatine pavarų dėže – 7,9 l/100 km (WLTP) vietoje 6,3 l (NEDC). „Peugeot 508“ su 180 AG „PureTech“ varikliu – atitinkamai 6,8 ir 5,4 l/100 km.

Dyzelinių automobilių skirtumai yra panašūs. „Hyundai i30“ hečbekas su 1.7 CRDI dyzeliniu varikliu (136 AG) pagal WLTP metodiką vartoja 4,9 l/100 km degalų, o pagal NEDC – 4,3. Keturiais ratais varomas „Hyundai Santa Fe“ – atitinkamai 7,3 ir 6,3 l/100 km.

Pasitaiko ir išimčių: pavyzdžiui, keturiais ratais varomas ir automatinę pavarų dėžę turintis „SsangYong Rexton“ su 181 AG pasiekiančiu 2,2 l dyzeliniu varikliu vidutiniškai vartoja 8,3 l/100 km degalų (pagal WLTP). Pagal senąją NEDC metodiką vidutinės šio modelio sąnaudos mažesnės vos 3 procentais – 8,1 l/100 km.

Numatoma, kad WLTP standartas didžiausios įtakos turės iš tinklo įkraunamų hibridinių modelių ekologiškumui, mat didžiąją NEDC testo dalį jie įveikdavo elektra. Taip buvo gaunami nerealūs skaičiai, pavyzdžiui, 887 AG pasiekiančio hibridinio „Porsche 918“ vidutinės degalų sąnaudos tėra 3,1 l/100 km. Mažesnės nei „Toyota Prius“, „Volkswagen Up!“ ir kitų itin ekonomiškų automobilių. Tačiau nuo 2021 m. tokie akivaizdžiai netikslūs duomenys nebebus skelbiami.