Automobilio likutinė vertė: numatyti sudėtinga, bet naudinga

Žodis „lizingas“ beveik neatsiejamas nuo frazės „likutinė vertė“. Tai yra paskutinė lizingo įmoka, įprastai siekianti 20–40 proc. naujo automobilio vertės, kartu – pardavėjų iš anksto numatoma kaina, už kurią jie po kelerių metų tikisi jį parduoti. Tokie pagrindiniai faktai apie likutinę vertę, tačiau pirkėjams žinotinų dalykų yra kur kas daugiau.

Lengviau parduodami – Premium klasės

Likutinė vertė automobiliams suteikiama labai įvairi – po 5 metų ji gali būti ir 25, ir 40 proc. Griežtų taisyklių šioje srityje nėra, mat prognozuoti kainą po tiek metų yra be galo sudėtinga užduotis. Pardavėjai apsidraudžia ir likutinę vertę neretai nurodo gerokai mažesnę nei numatoma, todėl didelė tikimybė, kad pasibaigus lizingui pirkėjui finansiškai bus naudinga automobilį išpirkti ir iškart parduoti.

O kaip suprasti, kada tokia tikimybė didžiausia ir automobilį pavyks parduoti ne tik finansiškai naudingai, bet ir greitai? Apie lengvuosius asmeninius automobilius informacijos internete galima rasti nemažai, tačiau kokia situacija yra komercinių rinkoje?

Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į numatomą automobilio pardavimą pasibaigus lizingui, o įvertinti naudotų kainas (bei palyginti jas su naujo), pardavimo greitį galima peržvelgus skelbimus jau šiandien.

Papildomai reikėtų įvertinti dabartinę naujo automobilio įrangą. Pavyzdžiui, dabar naudoto mikroautobuso niekas nepirktų be ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), mat ji jau daugelį metų privalomai montuojama į kiekvieną Europos Sąjungoje parduodamą transporto priemonę ir vairuotojai prie jos yra įpratę. Tikėtina, kad po penkerių metų žmonės vangiau pirks tuos modelius, kurie neturės kai kurių jau šiandien daugeliui žinomų ir naudingų sistemų.

Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz Vito“ standartinėje įrangoje jau yra šoninio vėjo kompensavimo ir vairuotojo dėmesio išlaikymo pagalbinė sistemos, o papildomai užsakomos aklosios zonos stebėjimo, susidūrimo prevencijos ir kitos saugumo sistemos.

Dėl šios priežasties dažniausiai lengviau parduodami Premium klasės automobiliai – ši tendencija galioja tiek asmeninės, tiek komercinės paskirties modeliams. Jau nauji jie yra kokybiškesni, geriau sukomplektuoti, tad per kelerius metus moraliai pasensta mažiau, o ir fizinis nusidėvėjimas neretai – mažesnis.

Tas pats jau anksčiau minėtas „Vito“ mikroautobusas turi visiškai cinkuotą kėbulą, tad po 5 metų jis atrodys nepriekaištingai, o kai kurių kitų jie gali būti padengti paviršinėmis rūdimis. Kėbulai labai sparčiai rūdija būtent Lietuvoje – žiemą keliuose barstoma druska bei pastovi aukšta santykinė oro drėgmė neigiamai veikia metalines dalis, o cinkavimas yra bene geriausia apsauga nuo vadinamojo rudojo maro.

Lizingas – tik su likutine verte

Kartais automobilio vertė po kelerių metų žmonėms būna neaktuali – dalis pirkėjų renkasi lizingą be likutinės vertės, t. y. sumoka visą automobilio kainą per nustatytą lizingo terminą.

Tai daryti ne visada naudinga – per lizingo laikotarpį, kuris dažniausiai siekia 5 metus, rinkoje gali nutikti daug pokyčių. Pavyzdžiui, šiandien nusipirktas automobilis po tiek metų gali būti labai nepopuliarus, išaiškėti tam tikrų jo gedimų ir kitų problemų, tad pačiam jį parduoti bus sudėtinga, o toliau naudotis nepatikimu automobiliu taip pat nebus naudinga.

Pasirinkus lizingą su likutine verte, šią riziką prisiima pardavėjas – jeigu automobilis per 5 metus nuvertėja daugiau nei buvo numatyta pirkimo metu, pardavėjas vis tiek jį atsiima. O jeigu nutiko priešingai, automobilio rinkos vertė yra didesnė nei numatyta likutinė vertė lizingo sutartyje, jį galima išsipirkti ir pelningai parduoti rinkoje.

Kitas, ne ką mažiau svarbus privalumas – mažesnė mėnesinė įmoka. Pavyzdžiui, jeigu automobilis kainuoja 20 000 Eur, būtina pradinė įmoka yra 2 000 Eur (10 proc. nuo pirkimo kainos), tad pasirinkus lizingą be likutinės vertės, per 60 mėnesių (5 metus) reikėtų sumokėti 18 000 Eur (neskaičiuojant palūkanų, draudimo įmokų ir kitų papildomų išlaidų). Arba 300 Eur/mėn., jeigu automobilis įsigyjamas, pavyzdžiui, su 25 proc. likutine verte (5 000 Eur), per 60 mėnesių reikėtų išsimokėti tik 13 000 Eur (arba 217 Eur/mėn.).

Skirtumas – 83 Eur per mėnesį. Ir tai yra premija už tai, kad po 5 metų (ar kito lizingo laikotarpio) turėsite sprendimo laisvę: galėsite automobilį arba išsipirkti (arba pasirašyti naują lizingo sutartį), arba palikti pardavėjui.

Klaipėdoje atidarytas moderniausias Baltijos šalyse „Volvo“ ir „Renault“ automobilių centras

Gegužės 7 d. Klaipėdoje pristatytas naujasis „Sostena“ automobilių centras, po vienu stogu sutalpinsiantis „Volvo“, „Renault“ ir „Dacia“ automobilių salonus. Vietoje senojo pastato iškilusiame visiškai naujame Klaipėdos „Sostenos“ automobilių centre įdiegti patys naujausi standartai ir pritaikyta visa sukaupta patirtis, tad jį pelnytai galima vadinti moderniausiu Baltijos šalyse.

Didelių investicijų pareikalavęs projektas klientams pristatytas žaismingai – susirinkusius pradžiugino netikėtai iš sunkvežimio iššokę grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ atlikėjai, svečius pasitikę viena populiariausių dainų „Mažule“. Vakaro staigmena tapo ir istorinio „Volvo PV444“ pasirodymas. Šis automobilis „Sostenos“ istorijoje užima ypatingą kertelę – iš atšiauriosios Švedijos atkeliavęs pačioje įmonės gyvavimo pradžioje, „PV444“ tapo savitu jos sėkmės simboliu.

„Volvo“ namai
Atnaujintas ir visus švedų gamintojo keliamus modernumo standartus atitinkantis „Volvo“ salonas pirmiausia duris atvėrė sostinėje, tad į Klaipėdą atkeliavo klientų atsiliepimais paremta patirtis. Skandinaviškai švarus ir šviesus dizainas, integruoti, todėl visiškai nematomi inovatyvūs technologiniai sprendimai čia puikiai dera su jaukia atmosfera – kad kiekvienas atvykęs jaustųsi patogiai.

Vis dėlto labiau nei gražios sienos ir modernūs baldai džiugina naujasis klientų aptarnavimo standartas. Įdiegtos dvi efektyvios, į klientus orientuotos „Volvo“ aptarnavimo programos – VRE (angl. „Volvo“ Retail Experience – „Volvo“ salono patirtis) ir VPS (angl. „Volvo“ Personal Service – „Volvo“ asmeninis aptarnavimas).

Asmeninis aptarnavimas
VPS programa užtikrinama, kad į servisą savo automobilį pristačiusiam klientui būtų suteiktos asmeninio patarnautojo paslaugos. Taip „Volvo“ dar kartą primena, kad pagrindinis jų tikslas – padaryti klientų gyvenimą paprastesnį. Už konkretaus automobilio priežiūrą bus atsakingas vienas meistras, kuris tiesiogiai rūpinsis paliktu automobiliu. Tokia naujovė leis sutaupyti daug brangaus laiko ir padidins skaidrumą bei pasitikėjimą tarp kliento ir serviso. Iš esmės su automobilio remontu tiesiogiai dirbs du mechanikai, todėl darbas ir aptarnavimo procesas taps gerokai efektyvesnis.

„Kiekvienam verslui svarbiausias klientas, tad visi savaip stengiasi savo paslaugas ir produktus pritaikyti jo poreikiams, – sakė „Sostena“ grupės prezidentas Donetas Karčiauskas. – Daugybę metų esame „Volvo“ atstovai Lietuvoje ir kasmet vis mokomės iš savo kolegų švedų, kurie nepailsta kilstelėti kokybės kartelės į viršų. Iš jų išmokome, kad versle visa ko pagrindas – harmonija, todėl ir kuriant naująjį centrą bei apmokant darbuotojus pagrindas buvo sukurti visapusiškai patogią, jaukią ir harmoningą aplinką. Per ketvirtį amžiaus „Sostena“ labai dideliais žingsniai pažengė į priekį: mes nuolat augame, kintame ir tobulėjame. Šis iš pagrindų atnaujintas „Sostenos“ automobilių centras Klaipėdoje irgi pradeda naują savo gyvenimo etapą, kartu su „Volvo“, „Renault“, „Dacia“ bei kitais mūsų partneriais. Ir mes tikime, kad jį lydės didelė sėkmė.“

Galimybė stebėti
VRE koncepcija siūlo skandinaviškai jaukią „Volvo“ automobilių salono aplinką, kurioje pirkėjas didelėje, svetingoje ir atpalaiduojančioje erdvėje galės žvilgtelėti, kas vyksta šių namų „virtuvėje“. Suprojektavus atviras, vientisas erdves, skiriamas tik skaidrių stiklinių sienų, klientas galės matyti viską, kas vyksta automobilių dirbtuvėse tuo metu, kai jo automobilis remontuojamas.

„Renault“ erdvė
Ne ką mažiau stebina ir prancūzų gamintojo „Renault“ naujieji namai Klaipėdoje. Tai moderniausias naujausius ir aukščiausius gamintojo standartus atitinkantis automobilių salonas tarp Baltijos šalių. Įžengus interjeras pasitinka naujumu ir modernumu, o poilsio zonos kviečia prisėsti ir tyliai, ramiai, pabėgus nuo miesto triukšmo, išgerti gardžios kavos, kol automobilis bus perduotas į patikimas mechanikų rankas. „Renault“ salonas įrengtas pagal pačius naujausius standartus ir su didžiule aistra gyvenimui.

„Ši „Renault“ filosofija atsispindi ne tik naujuose prancūzų gaminiuose, bet ir interjere, – sako Klaipėdos atstovybės vadovas Šarūnas Čekanavičius. – Būtent todėl naujojo salono Klaipėdoje interjeras toks gyvas ir šviesus – viskas tik tam, kad atvykusieji galėtų mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka ir apsilankymu salone.“

Naujuose namuose – naujausi modeliai
„Pasidalintas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas, – paskelbė „Sostena“ ir naujuose namuose pasitiko net su dviem naujienomis. Apsilankiusiųjų „Volvo“ centre dėmesį traukė naujutėlaitis sportiškasis „Volvo S60“ – pirmasis „Volvo“, pagamintas JAV. O užsukę į „Renault“ saloną, svečiai galėjo išvysti greičiausią prancūzų gamintojo modelį „Megane R.S. Trophy“. Naujųjų modelių ir automobilių namų ieškokite adresu Šilutės pl. 32, Klaipėda.

Automobilių saugumo įranga: šiandien moka papildomai, po 5 metų bus standartas

Jeigu reikėtų išskirti vieną sritį, kurioje automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais tobulėjo labiausiai, be abejonės, būtų saugumas. Net ir ekologija lieka garbingoje antroje vietoje – nors pasiekimai šioje srityje yra didžiuliai, o šiuolaikiniai automobiliai, palyginti su gamintais prieš 30–40 metų, atrodo tarsi saulės moduliai prieš anglimi kūrenamas elektrines, pokyčių saugumo srityje buvo dar daugiau. Ir jie buvo reikšmingesni – išsaugojo daugybę gyvybių.

Saugumo srities pokyčius iš esmės galima skirstyti į dvi dalis: kėbulo struktūros ir elektroninių sistemų. Automobilių kėbulai buvo ir yra tobulinami kiekvienais metais, kuriamos specialios deformacinės, smūgio jėgą sugeriančios zonos. Elektroninės saugumo sistemos išpopuliarėjo palyginti neseniai – dar prieš 20 metų ne kiekviename automobilyje buvo stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), o šiandien nemažai naujų automobilių įrangos sąraše yra keliolika įvairių sistemų.

Kas pirktų automobilį be ABS?

Pati pirmoji elektroninė saugumo sistema, tapusi privaloma visiems Europos Sąjungoje parduodamiems automobiliams, yra būtent ABS – tai nutiko 2004 metais. Vėliau privaloma tapo ESP (elektroninė stabilumo kontrolė) ir TPMS (padangų slėgio stebėjimo sistema). Artimiausiais metais tokių privalomų sistemų vargu ar atsiras – ES atstovai kalba apie 2023–2024 metų planus, tačiau didelį postūmį čia daro patys gamintojai ir klientai.

Vargu ar atsirastų žmogus, kuris norėtų įsigyti kelerių metų automobilį, neturintį ABS. Net ir ESP sistema yra savaime suprantamas dalykas naudotuose modeliuose, ką jau kalbėti apie naujus. Tačiau naujų automobilių rinkoje tokių „savaime suprantamų“ sistemų skaičius auga. Ir dėl to „kalti“ ne tik gamintojai, netaupantys saugumo sąskaita, bet ir reiklūs klientai.

Jau nieko nestebina, kai premium automobilio – prabangaus „Lexus“, „Mercedes-Benz“ ar kito – įrangos sąraše yra bent dešimt įvairių elektroninių saugumo sistemų, leidžiančių vairuotojui geriau jaustis prie vairo (įspėjimas apie nukrypimą iš eismo juostos, aklosios zonos asistentas, adaptyvi kruizo kontrolė ir kitos). Tačiau tokios sistemos vis dažniau atsiranda ir pigesniuose daugeliui prieinamuose modeliuose – nedideliuose miesto krosoveriuose. Jos nebūtinai kainuoja papildomai, kartais jau yra standartinėje įrangoje.

Pavyzdžiui, adaptyvi kruizo kontrolė – keturiais ratais varomame „Suzuki Vitara Allgrip“ bei „Volkswagen T-Roc“. Eismo ženklų atpažinimo sistema – tame pačiame „Suzuki“ modelyje bei „Citroen C3 Aircross“, o kai kuriuose ji užsakoma papildomai. Populiaresnė yra autonominio stabdymo sistema su pėsčiųjų atpažinimu – bazinėje įrangoje ji yra „Vitara“, „T-Roc“, „Hyundai Kona“ bei dar keliuose modeliuose.

Daugelis aukščiau išvardytų automobilių, kurių tokia gausi standartinė įranga, kainuoja apie 20 tūkst. Eur, o jų mėnesinė lizingo įmoka nesiektų nė 200 Eur.

Po 4–6 metų greičiausiai bent devyni iš dešimties naujų automobilių bus komplektuojami su autonominio stabdymo sistema, adaptyvia kruizo kontrole ir kitomis išvardytomis aukščiau. Tokių sistemų neturintys kelerių metų automobiliai netolimoje ateityje atrodys panašiai kaip šiandien tie, kuriuose nėra ESP ar TPMS, ir juos parduoti gali būti sudėtinga.

Prieš 5 metus mažai kas norėjo pirkti naudotus automobilius, kurių veidrodėliai nėra šildomi, o langai valdomi rankenėlėmis; šiandien šildomi šoniniai veidrodėliai ir elektra valdomi langai – savaime suprantamas dalykas bene visuose automobiliuose.

Avaringa Lietuvos istorija

Automobilių tobulėjimą įvertinti puikiai leidžia statistika. Lietuvoje 1980 m. automobilizacija buvo gerokai mažesnė nei dabar, tačiau jau tais metais, oficialiais duomenimis, šalyje įvyko 6 192 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 836 žmonės. Milijonui gyventojų teko 245 žuvusieji, o tūkstančiui transporto priemonių – 1,33. Viena iš šimto transporto priemonių tais metais pateko į eismo įvykį, o daugiau nei vienoje iš tūkstančio žuvo žmogus.

Praėjus devyniolikai metų (1999 m.) skaičiai gerokai pakito. Modernėjo automobilių parkas – „Lada“ ir kitus rusiškus modelius keitė kokybiški japoniški „Suzuki“, „Toyota“, vokiški „Volkswagen“, prancūziški „Renault“ ir kiti. Tai atsispindi statistikoje: nors eismo įvykių dėl intensyvesnio judėjimo nutiko dar daugiau (6 356), keliuose žuvo mažiau žmonių – 748. Tai yra 202 žuvusieji milijonui gyventojų ir 0,64 – tūkstančiui transporto priemonių.

Praėjus dar devyniolikai metų – 2018 m. – Lietuva kaip niekad priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio. Automobilizacija šalyje yra didžiausia per visą istoriją, tačiau eismo įvykių nutiko 3 211. Juose žuvo 170 žmonių, arba 61 milijonui gyventojų (0,1 žuvusiojo tūkstančiui transporto priemonių).

Statistiškai pokytis didžiulis: nors vairuotojai šiandien sąmoningesni, keliai, jų priežiūra ir visa eismo infrastruktūra – geresnė, didžiausios įtakos augančiam saugumui turi būtent automobiliai. Portale „Youtube“ galima rasti ne vieną įrašą, kai specialiame saugumo teste vienas su kitu priekinėmis dalimis (kaktomuša) susiduria senas ir naujas automobiliai. Nesvarbūs nei jų svoriai, nei svorio centrai ar kitos savybės, beveik visada naujo ar apynaujo automobilio viduje esantys „keleiviai“ (manekenai) būna sužeisti minimaliai, o seno – labai sunkiai ar net tragiškai. Toks rezultatas yra dėl per dešimtmečius radikaliai pakitusios kėbulo struktūros, specialių deformacinių zonų, saugos oro pagalvių.

Tokiuose testuose demonstruojamas puikus naujų automobilių vadinamųjų pasyvaus saugumo priemonių veikimas. Jos veikia avarijos atveju ir dėl jų keleiviai patiria mažesnių sužalojimų. Tačiau įvairios važiavimo metu veikiančios elektroninės sistemos, vadinamos aktyvaus saugumo priemonėmis, įtakos turi dar daugiau – jos neretai leidžia išvengti eismo įvykio.

„Mercedes-Benz GLC Coupé“ – naujasis traukos objektas

Praėjus vos kelioms savaitėms po naujojo „Mercedes-Benz GLC“ SUV pristatymo, prabangių automobilių gamintojas iš Vokietijos demonstruoja GLC kupė versiją. Pasisekimo pasaulyje sulaukusio modelio įpėdinis meistriškai suderina dvi skirtingas savybes – kupė sportiškumą ir SUV funkcionalumą.

„GLC Coupé“ yra unikalaus derinio pavyzdys automobilių rinkoje. „Mercedes-Benz“ vienas pirmųjų pradėjo kurti ketverių durų kupė automobilius, kuriuos vairuotojai puikiai įvertino. Vėliau tokio tipo kėbulas buvo perkeltas ant SUV platformos ir tai buvo labai sėkmingas sprendimas – tokių automobilių pardavimas auga pasaulyje, daugėja panašių formų modelių. Lietuviai jau spėjo pamėgti visus „Mercedes“ SUV kupė, tad neabejoju, jog ir šis modelis taps dažnai matomas šalies gatvėse“, – sako oficialaus „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje „Silberauto“ pardavimo vadovas Rolandas Samuolis.

Elegantiškas vidus ir išorė

Geriausiai „GLC Coupé“ modelį apibūdina jo išvaizda – dinamiškas siluetas ir elegantiškos kėbulo linijos demonstruoja, jog tai yra šiuolaikinio meno kūrinys. Nepaisant to, priekinė dalis – galingas stotas, aukšta prošvaisa ir chromuotos apdailos detalės – sufleruoja apie dideles automobilio galimybes bekelėje.

Priekinėje dalyje prie ryškių deimanto kontūro radiatoriaus grotelių priderinti LED žibintai, o charakteringi galiniai žibintai pabrėžia modelio išskirtinumą.

Kaip ir kituose „Mercedes-Benz“ modeliuose, „GLC Coupé“ daug dėmesio skiriama interjerui – juk čia vairuotojas praleidžia daugiausia laiko. Nors tai yra šiuo metu mažiausias SUV kupė modelis „Mercedes-Benz“ gamoje, prabangos ir jaukumo jame – ne ką mažiau nei didesniuosiuose.

Automobilio interjere dėmesys krypsta į du didžiulius ekranus – 12,3 colio įstrižainės centre ir 10,25 colio – priešais vairuotojo akis. Šiame atvaizduojama pagrindinė kelionės ir automobilio informacija, o centriniame naująja operacine sistema „Mercedes-Benz User Experience“ (MBUX) valdomos visos „GLC Coupé“ funkcijos.

Įvairias automobilio funkcijas galima nustatyti net penkiais būdais: paspausti lietimui jautriuose ekrane arba paviršiuje prie centrinio porankio, naudojant vairo mygtukus, gestais arba balsu pasakius: „Hey, Mercedes“.

Nepalyginamai efektyvesnis

„Mercedes-Benz GLC Coupé“ montuojami penki skirtingo galingumo keturių cilindrų varikliai – du benzininiai ir trys dyzeliniai, tačiau jų gama dar šiemet turėtų būti papildyta. Visi atitinka itin griežtus, tik nuo 2020 m. įsigaliosiančius „Euro 6d“ ekologijos reikalavimus.

Šie automobiliai turi automatines pavarų dėžes bei keturių varančiųjų ratų transmisijas 4MATIC, o benzininiai varikliai – 48V įtampos sistemą bei papildomą elektrinį galios šaltinį.

GLC 200 4MATIC pasiekia 145 kW (197 AG) pajėgumą ir 320 Nm sukimo momentą, o GLC 300 4MATIC – atitinkamai 190 kW (258 AG) bei 370 Nm. Abiejuose modeliuose įmontuotas elektrinis variklis, suteikiantis papildomos 10 kW ir 150 Nm galios. Šių automobilių vidutinės degalų sąnaudos yra 7,1–7,4 l/100 km, o anglies dvideginio (CO2) emisija – 161–169 g/km.

Dyzelinis GLC 200d 4MATIC pasiekia 120 kW (163 AG) pajėgumą bei 360 Nm sukimo momentą, o GLC 220d 4MATIC – 143 kW (194 AG) ir 400 Nm. Vidutinės šių automobilių degalų sąnaudos – 5,2–5,5 l/100 km, o CO2 emisija – 137–145 g/km. Galingiausias dyzelinis variklis montuojamas GLC 300d 4MATIC modelyje – jis pasiekia 180 kW (245 AG) pajėgumą bei 500 Nm sukimo momentą. Jo vidutinės degalų sąnaudos – 5,8 l/100 km, o CO2 emisija – 151–153 g/km.

„Mercedes-Benz GLC Coupé“ modeliuose montuojami SCR filtrai su „AdBlue“ talpomis, DPF kietųjų dalelių, DOC filtrai bei amoniako katalizatorius (ASC).

Svarbi dinamika ir komfortas

Kupė išvaizda GLC visureigiui suteikta ne tik dėl vizualaus patrauklumo. Jo dinaminės savybės nustebintų ne vieną skeptiškai tokių modelių atžvilgiu nusiteikusį vairuotoją.

Jau standartinėje automobilio įrangoje montuojama sportinė pakaba su reguliuojamo kietumo amortizatoriais. Papildomai užsakoma sistema „Dynamic Body Control“ nuolat stebi, vertina kelio sąlygas, vairavimo situaciją, greitį ir daugybę kitų kintamųjų bei pagal juos individualiai nustato kiekvieno rato amortizavimo lygį.

Visureigyje taip pat gali būti montuojama itin aukštą komfortą užtikrinanti orinė pakaba „Air Body Control“.

Puikias valdymo savybes papildo gausus elektroninių saugos sistemų rinkinys: aktyvi kruizo kontrolė „Active Distance Assist Distronic“ bei eismo linijų palaikymo sistema „Active Steer Assist“.

Naujasis „Mercedes-Benz GLC Coupé“ į Lietuvą atkeliaus jau šių metų vasarą, jį apžiūrėti ir išbandyti bus galima „Silberauto“ salonuose.

„Volvo“ automobiliai Europoje vieni kitus perspės apie slidžias atkarpas ir kitus pavojus kelyje

„Volvo“ automobiliai Europoje vieni kitus perspės apie slidžias atkarpas ir kitus
pavojus kelyje
 
„Volvo Cars“ pristato pirmąją automobilių pramonėje jungliąją saugumo technologiją, veiksiančią visoje
Europoje – tai yra dar vienas milžiniškas gamintojo žingsnis didinant saugumą keliuose.
Ši technologija leidžia „Volvo“ automobiliams tarpusavyje keistis duomenimis ir perspėti vairuotojus apie
priekyje esančias slidžias atkarpas ar kitus pavojus kelyje.

„Avarinių šviesų perspėjimo“ ir „Slidaus kelio perspėjimo“ sistemos pirmą kartą buvo pristatytos 2016 m.
90-os serijos „Volvo“ automobiliuose ir veikė Švedijoje bei Norvegijoje. Jau kitą savaitę ši technologija
taps prieinama visiems „Volvo“ vairuotojams Europoje, o nuo 2020 m. ji taps standartine visų naujų
„Volvo“ automobilių įranga. Ją taip pat bus galima įdiegti ir kai kuriuose anksčiau pagamintuose
modeliuose*.

„Realiu laiku gaunami saugumo duomenys gali padėti išvengti eismo įvykių, – sako Malin Ekholm, „Volvo
Cars“ saugumo centro vadovė. – „Volvo“ automobilių savininkai tiesiogiai prisidės užtikrinant didesnį kitų
vairuotojų, naudojančių šią sistemą, saugumą kelyje, lygiai taip pat kaip ir patys bus perspėjami apie
galimus pavojus“.

„Volvo“ atlikti saugumo tyrimai atskleidė, kad pasirinkus realias eismo sąlygas atitinkantį saugų greitį,
galima žymiai sumažinti eismo įvykių pavojų. Iš anksto perspėjant vairuotojus apie gresiantį pavojų ir taip
suteikiant laiko pasirinkti tinkamą greitį, jungliosios saugumo technologijos dar labiau prisidės užtikrinant
saugius vairuotojo veiksmus ir didinant eismo saugumą.

Pristačius šias sistemas visoje Europoje, „Volvo Cars“ dar kartą primena savo raginimą automobilių
pramonei prisijungti prie dalijimosi anoniminiais duomenimis, taip užtikrinant dar didesnį visų gamintojų
automobilių saugumą.

Keitimasis duomenimis realiu laiku žymiai padidina eismo saugumą, o funkcija tampa vis aktualesnė,
kadangi vis daugiau automobilių naudoja tinklo duomenis. Nuo praeitų metų visi Švedijoje ir Norvegijoje
važinėjantys „Volvo“ lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai keitėsi duomenimis apie kelyje esančias
pavojingas vietas.

„Kuo bus daugiau realiu laiku duomenimis besikeičiančių automobilių, tuo mūsų keliai taps saugesni. Mes
tikimės dar glaudesnio bendradarbiavimo su mūsų partneriais, kurie prisideda prie mūsų įsipareigojimo
didinti saugumą keliuose,“ – sako Malin Ekholm.

Šios „Volvo Cars“ saugumo sistemos yra pirmosios automobilių pramonėje. Kai kuriame nors iš šią
technologiją turinčių „Volvo“ automobilių įsijungia avarinės šviesos, „Avarinių šviesų perspėjimo“ sistema
siunčia signalą visiems šalia esantiems ir tinklo duomenis naudojantiems „Volvo“ automobiliams,
perspėdama ir padėdama vairuotojui išvengti pavojingos situacijos, pavyzdžiui, posūkiuose ar įkalnėse.
„Slidžių kelių perspėjimo“ sistema įspėja vairuotoją apie eismo sąlygas, anonimiškai gaudama duomenis
apie kelio dangą iš priekyje važiuojančių automobilių ir iš anksto perspėdama kai artėjama prie slidaus
kelio ruožo.

Per paskutinį mėnesį „Volvo Cars“ pristatė ne vieną inovaciją, didinančią eismo saugumą. Nuo 2020 m.
visų „Volvo“ automobilių maksimalus greitis bus apribotas iki 180 km/val. greičiu. Taip pat visi automobiliai
salonuose turės vaizdo kameras ir jutiklius, kurie leis automobiliui sustoti, jei bus nustatyta, kad
vairuojama apsvaigus ar išsiblaškius ir atsiranda pavojus sukelti sunkų eismo įvykį.
Taip pat kompanija pirmą kartą paskelbė, kad informaciją apie saugumo technologijas nuo šiol galima
rasti centrinėje skaitmeninėje bibliotekoje, skirtoje visiems automobilių pramonės atstovams, taip dar
labiau didinant eismo saugumą keliuose.

* „Avarinių šviesų perspėjimo“ ir „Slidaus kelio perspėjimo“ sistemos yra galimos visuose nuo 2016 m.
gaminamuose „Volvo“ SPA („Scalable Product Architecture“) arba CMA („Compact Modular Architecture”)
platformos automobiliuose.

Pristatytas S klasės visureigis „Mercedes-Benz GLS“

Niujorko automobilių parodoje pristatytas naujasis „Mercedes-Benz GLS“ – didžiausias ir prabangiausias gamintojo SUV. Palyginti su pirmtaku, naujasis modelis tapo 77 mm ilgesnis ir 22 mm platesnis, o ratų bazė išaugo 60 mm. Tai leido „Mercedes-Benz“ inžinieriams sukurti išskirtinai erdvų saloną, kuriame itin patogiai įsitaisyti gali septyni keleiviai.

„Šis automobilis – tikras S klasės SUV. Jame suderinta išskirtinė prabanga, aukščiausia kokybė ir komfortas, o keleiviai gali nesunkiai pamiršti sėdintys ne reprezentaciniame sedane, o praktiškame visureigyje, kuriuo bet kurią akimirką galima leistis į išskirtinius nuotykius“, – teigia oficialaus „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje „Silberauto“ pardavimo vadovas Rolandas Samuolis.

Maksimalus efektyvumas

Pirmasis septynių sėdimų vietų „Mercedes-Benz“ SUV pristatytas 2006 m. – tai buvo GL modelis, o 2015 m. atnaujintas ir pakeistas jo vardas į GLS. Šiais metais pristatytas GLS – visiškai naujos kartos modelis, prabangiausias iš visų septynių „Mercedes-Benz“ gaminamų SUV klasės automobilių.

Automobilio oro pasipriešinimo koeficientas Cd yra vos 0,32 – tai ne tik didelis pokytis, palyginti su praėjusios kartos modeliu (0,35), bet ir stulbinantis rezultatas tokio dydžio SUV. Aerodinaminis efektyvumas užtikrina ne tik ekonomiškesnį, bet ir komfortiškesnį važiavimą – degalų sąnaudos sumažėjo, o vėjo keliamas triukšmas tapo beveik negirdimas.

GLS ilgis – 5 207 mm (77 mm ilgesnis už pirmtaką), o plotis – 1 956 mm (22 mm platesnis). Ratų bazė tapo 60 mm ilgesnė – išaugo iki 3 135 mm. Šie pokyčiai leido dizaineriams sukurti harmoningai proporcingą eksterjerą, o interjere užtikrinti didžiulę erdvę kiekvienam keleiviui – antroje sėdynių eilėje vietos kojoms padaugėjo 87 mm, o trečioje patogiai telpa žmonės iki 194 cm ūgio.

Išskirtinė erdvė visiems

Visos standartinės įrangos sėdynės reguliuojamos elektra, yra net ir funkcija „Easy-Entry“, dėl kurios patekti į trečią eilę kaip niekad paprasta: vieno mygtuko paspaudimu antros eilės sėdynė nustumiama maksimaliai į priekį, o jos atlošas nulenkiamas.

„Mercedes-Benz“ suteikia galimybę antroje eilėje montuoti tik dvi prabangias sėdynes su porankiais. Tuomet tarp jų susidaro tarpas, per kurį patekti į trečiąją eilę itin paprasta. Tokia konfigūracija – labai patogi, kai antroje eilėje sumontuotos vaikų kėdutės.

GLS kūrėjai pasistengė, kad kiekvienas šio automobilio keleivis jaustųsi maksimaliai komfortiškai, nepaisant sėdėjimo vietos. Jame montuojama penkių zonų klimato kontrolės sistema, viena iš jų skirta išskirtinai trečiajai eilei. Jai taip pat skirti USB lizdai bei puodelių laikikliai.

Standartinė GLS bagažinė, pakėlus visas sėdynes, nėra maža, tačiau vienu mygtuko paspaudimu galima nulenkti antros bei trečios eilės sėdynes ir bagažo skyrių padidinti iki 2 400 litrų.

Pakanka galios bet kurioje situacijoje

Europoje pirmieji „Mercedes-Benz GLS“ pasirodys 2019 m. rudenį, jie bus komplektuojami su vienu benzininiu ir dviem dyzeliniais varikliais. Visi modeliai turės 4 MATIC keturių varančių ratų transmisiją bei 9 laipsnių automatinę pavarų dėžę. Išmani sistema pagal automobilio sukibimą gali perduoti iki 100 proc. galios vienai ašiai, o papildomai užsakomas lėtesnės pavaros režimas (angl. low gear) yra nepamainomas bekelėje.

Galingiausias gamoje „Mercedes-Benz GLS 580 4MATIC“ turi visiškai naują V8 variklį su 48 voltų elektrine sistema. Jis pasiekia 360 kW (489 AG) pajėgumą ir 700 Nm sukimo momentą, o prireikus daugiau galios, elektrinė sistema trumpuoju periodu suteiks papildomus 16 kW (22 AG) bei 250 Nm.

Dėl išmanaus energijos rekuperacijos ir hibridinės sistemos panaudojimo prabangaus visureigio vidutinės benzino sąnaudos tėra vos 10–9,8 l/100 km, o anglies dvideginio (CO2) emisija – 229–224 g/km.

Dyzelinis „Mercedes-Benz GLS 350 d 4MATIC“ pasiekia 210 kW (286 AG) ir 600 Nm pajėgumą, o GLS 400 d 4MATIC – 243 kW (330 AG) bei 700 Nm. Abiejų automobilių vidutinės dyzelino sąnaudos yra 7,9–7,6 l/100 km, CO2 emisija – 208–200 g/km (GLS 400 d 4MATIC – 208–201 g/km).

Abiejuose modeliuose montuojami varikliai atitinka aukščiausius „Euro 6d“ ekologijos standartus.

S klasės technologijos

Tai – S klasės modelis, tad jame diegiamos pačios moderniausios technologijos kaip multimedijos valdymo sistema „Mercedes-Benz User Experience“ (MBUX), o informacija atvaizduojama dviejuose 12,3 colio įstrižainės ekranuose. Sistema atpažįsta, kurio – vairuotojo ar keleivio – ranka artėja prie lietimui jautraus ekrano ir jame atvaizduoja specifinę tam žmogui aktualiausią informaciją.

SUV montuojama „Active Distance Assist Distronic“, „Active Stop-and-Go Assist“ ir kitos sistemos, užtikrinančios saugų autonominį važiavimą iki 60 km/val. greičiu, įspėjimus apie spūstis greitkeliuose, leistino greičio nustatymą pagal kelio ženklus.

„Airmatic“ orinė pakaba kartu su „Adaptive Damping System Plus“ montuojama kiekviename GLS modelyje, o papildomai užsakoma „E-Active Body Control“ važiavimo komfortą pakelia iki aukščiausio įmanomo lygio. Tai – vienintelė sistema rinkoje, realiu laiku individualiai koreguojanti kiekvieno rato amortizavimo jėgą.

GLS modelis taip pat patobulina kelio būklę. Sistema „Road Surface Scan“ skenuoja kelio paviršių ir paruošia amortizatorius taip, kad automobilio keleiviai nelygumus pajustų minimaliai.

Visureigyje montuojama unikali funkcija „Carwash“. Pasirinkus ją prieš įvažiuojant į plovyklą, automobilio pakaba pakeliama į aukščiausią poziciją, taip geriau išvalomas purvas iš ratų arkų. „Carwash“ taip pat automatiškai uždaro langus bei stoglangį, užlenkia šoninius veidrodėlius, klimato kontrolę perjungia į vidaus cirkuliacijos režimą bei aktyvuoja priekinę vaizdo kamerą – taip vairuotojas gali tiksliai įvažiuoti į reikiamą vietą efektyviam plovimui. „Carwash“ tampa neaktyvi automatiškai, kai automobilis išvažiuoja iš plovyklos ir pasiekia 20 km/val. greitį.

Naujasis „Mercedes-Benz GLS“ SUV Lietuvoje bus pristatytas šių metų pabaigoje.

„Mercedes-Benz Sprinter City 75“ pripažintas geriausiu metų nedideliu autobusu

Madride vykusiame nedidelių autobusų konkurse „Minibus Euro Test“ geriausiu buvo pripažintas naujasis „Mercedes-Benz Sprinter City 75“. Konkurso komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad jis pasižymi puikiu funkcionalumu ir ergonomiškumu, o naujausių technologijų dėka „Sprinter City 75“ yra itin ekonomiškas.

„Tai – puikus visų žmonių, prisidėjusių prie „Mercedes-Benz Sprinter“ kūrimo, įvertinimas. Naujoji „Sprinter“ platforma buvo pripažinta ne viename konkurse, o šis laimėjimas – dar vienas jos universalumo ir įvairiapusiškumo patvirtinimas“, – laimėjimą vertino oficialaus „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje „Silberauto“ komercinių automobilių pardavimo vadovas Narimantas Katarskis.

Įvertino praktiškumą

Konkurso komisiją, sudarytą iš įvairių šalių žurnalistų, sužavėjo inžineriniai „Mercedes-Benz“ sprendimai – autobuso kūrėjai sugebėjo įrengti 38 patogias vietas santykinai nedideliame „Sprinter City 75“ kėbule.

Autobuse sumontuota speciali didelėms apkrovoms pritaikyta galinė ašis – toks sprendimas leido pasiekti dar neregėtų ekonomiškumo rodiklių.

Dizainas tarp konkurso vertinimo kriterijų – toli gražu ne paskutinėje vietoje. Panoraminis priekinis stiklas leidžia keleiviams mėgautis įspūdingais vaizdais, o vairuotojui – lengviau orientuotis apylinkėse. Didžiuliai šoniniai langai – taip pat unikalus šiam segmentui sprendimas.

Pagyrų autobusas susilaukė ir dėl saugumo inovacijų bei gausios standartinės įrangos. Joje yra itin galingas stovėjimo stabdis, užtikrinantis net 350 Nm stabdymo jėgą, elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESP), o papildomai užsakomos įrangos sąraše – aktyvūs stabdžių bei šoninio vėjo asistentai.

Tarp konkurentų išsiskyrė  ir „Mercedes-Benz Sprinter City 75“ paskirtis – tai nėra paprasto mikroautobuso modifikacija, o iš pagrindų pagamintas naujas nedidelio autobuso modelis.

Dvi dienos bandymų

Kasmet organizuojamus „Minibus Euro Test“ rinkimus rengia Ispanijoje leidžiamas žurnalas „Autobuses & Autocares“, kurio atstovams pavyko suburti kompetentingą tarptautinę 22 žurnalistų komisiją.

Geriausias mažasis autobusas buvo išrinktas iš penkių pretendentų: kartu su „Mercedes-Benz Sprinter City 75“ rinkimuose dalyvavo „Ferqui Sunrise CNG“, „Indcar eStrada“, „MAN TGE l4x4“ ir „Iveco New Daily Natural power“.

Visi mažieji autobusai dvi dienas bandyti specialiai šiam konkursui parengtoje trasoje Valdebabo rajone netoli Madrido – komisijos nariai išmėgino jų manevringumą įvažiuojant į autobusų stoteles, įveikiant žiedines sankryžas, variklių ir pavarų dėžių galimybes važiuojant stačiomis įkalnėmis bei ekonomiškumą stovint spūstyse.

Kai kurie „Minubus of the year“ komisijos nariai dalyvaus ir rugsėjį vyksiančiuose didžiųjų auto

5 mitai apie automobilių saugumą, kuriais žmonės dar patiki

Automobilių saugumas yra viena labiausiai mitais apipintų sričių. Kita vertus, būtent joje yra daug nepriklausomų kompetentingų organizacijų, kurių atliekami išsamūs bandymai leidžia susidaryti objektyvią nuomonę apie transporto priemonių saugumą. Geriau panagrinėjus testų rezultatus, galima rasti nemažai faktų, paneigiančių visuomenėje populiarius mitus.

Geriausias jų paneigimo šaltinis – nepriklausomų testų rezultatai. Pasaulyje populiariausiai saugumo bandymų organizacijai „New Car Assessment Programs“ (NCAP) priklauso devynios įstaigos, tarp jų – ir Europoje žinoma Euro NCAP bei Australijos ANCAP. Jos bando automobilių saugumą labai panašiai ir turi beveik identišką vertinimo skalę – žvaigždutes bendram įvertinimui ir procentus siauresnėms sritims kaip vairuotojo, pėsčiųjų, keleivių ar mažamečių saugumas.

JAV populiariausia organizacija „Insurance Institute for Highway Safety“ (IIHS) testuoja panašiai, tačiau jos vertinimo skalė – jau kita. Kiekviename minėtame žemyne ar valstybėse saugumo reikalavimai yra itin aukšti, kuriuos kiek įmanydami automobilių gamintojai stengiasi atitikti. Neretai automobilių platformos į skirtingus žemynus tiekiamos identiškos, tačiau skiriasi tik vidaus įranga.

Toliau pateikiami 5 populiarūs mitai apie saugumą, kurie lengvai paneigiami pasitelkus oficialių bandymų rezultatus bei kitą aktualią informaciją.

Mitas Nr. 1. Mikroautobusai nėra tokie pat saugūs kaip lengvieji

„Mikroautobusai gaminami tik kroviniams vežti, o vairuotojo ir keleivių saugumas yra antraeilis dalykas“, – tokį posakį dažnai galima išgirsti kalbant automobilių mėgėjams, tačiau tiesa yra visiškai priešinga.

Komerciniam transportui, kaip ir lengviesiems asmeniniams automobiliams, galioja labai griežti saugumo reikalavimai. Europoje, JAV, Australijoje ar Japonijoje šių dviejų tipų transporto priemonių saugumas skiriasi nedaug – pirmiausia yra žmonių sveikata.

Puikus pavyzdys – „Mercedes-Benz Vito“ mikroautobusas, Australijos ANCAP surinkęs maksimalų 5 žvaigždučių įvertinimą (Europoje šis modelis nevertintas, tačiau jam giminingas „V-Class“ taip pat surinko penkias). Maksimalų pasiekimą užfiksuoti pavyksta toli gražu ne kiekvienam automobiliui – daugelis įvertinami prasčiau, nes nėra pažangių elektroninių sistemų, yra nekokybiškų deformacijos zonų ar prastai apsaugotas pėsčiasis.

Oro pagalvių skaičius taip pat neblogai įrodo saugumą, pavyzdžiui, priekinėje aukščiau minėto „Vito“ dalyje gali būti montuojamos aštuonios. Kaip ir pačiuose pažangiausiuose lengvuosiuose asmeniniuose automobiliuose.

Nr. 2. Didelis ir senas yra saugesnis už naują, bet mažą

„Jau geriau naudotas didelis automobilis nei naujas, bet mažesnis“, – populiarus posakis. Krislas tiesos yra, tačiau melo – kur kas daugiau.

Didžiausia naudoto automobilio problema – neaiški istorija. Galbūt jis jau patyrė avariją ir yra suremontuotas, gali būti daug kitų problemų, apie kurias pardavėjas nepapasakos. Be to, kiekvienas nuvažiuotas kilometras turi įtakos automobilio kėbulo standumui – jeigu šis 5 metus dardėjo žvyrkeliais, jo struktūra bus susidėvėjusi gerokai labiau nei kelerius metus važinėjusio autostradomis.

Tai – viena pagrindinių priežasčių galvojant apie saugumą bei patikimumą, kodėl pirkti naują transporto priemonę yra geresnė alternatyva.

Kitas ne mažiau svarbus argumentas – eismo įvykių pobūdis. Lietuvoje 2018 m. avarijose žuvo 170 žmonių, iš jų – 32 priešpriešinio susidūrimo metu. Daugiausia Lietuvos keliuose žūsta pėsčiųjų (pernai – net 68). Tai susiję su daugeliu dalykų: nesisaugo patys pėstieji, yra nekokybiški transporto priemonių žibintai, nepakankamai efektyvios saugumo sistemos ir t. t. Mažesnis ir lengvesnis automobilis – manevringesnis, sustoja greičiau nei didelis ir sunkus, eismo įvykių juo išvengti paprasčiau. Priešpriešiniai susidūrimai, kai automobilio dydis (atmetus visus kitus kintamuosius) turi įtakos saugumui, yra ganėtinai reti.

Nr. 3. Elektroninės sistemos mažina saugumą

„Elektroninės sistemos padeda, tačiau vairuotojai atsipalaiduoja ir avarijų net daugiau įvyksta“, – dar vienas neretai viešai skambantis, tačiau neteisingas teiginys. Elektroninių saugumo sistemų gausa – vienas svarbiausių saugaus eismo elementų, būtent dėl jų mažėja žuvusiųjų keliuose.

Jau standartinėje daugelio šiuolaikinių automobilių įrangoje yra gausus sistemų rinkinys. Pavyzdžiui, net ir komerciniame aukščiau minėtame „Vito“ yra tokios sistemos kaip šoninio vėjo kompensavimo, pagalbinė dėmesio išlaikymo „Attention Assist“, vertinanti vairuotojo veiksmus ir šiam pavargus siūlanti atsipūsti, ir kt. Papildomos įrangos sąraše – nematomos zonos, eismo juostų laikymosi, susidūrimo prevencijos ir kitos sistemos.

Nr. 4. Sunkesnis automobilis yra saugesnis

„Sunkesnis automobilis yra saugesnis avarijose“, – neretai girdima. Bent vienoje fizikos pamokoje buvę žmonės suvokia, jog priešpriešinio susidūrimo atveju mažiau nuostolių patirs daugiau sveriantis automobilis. Tad visiems reikėtų važinėti dideliais visureigiais, o mikroautobusus visada prikrauti maksimaliai? Toli gražu ne.

Kaip jau minėta, tik labai mažą tragiškai pasibaigiančių eismo įvykių dalį (apie šeštadalį) sudaro priešpriešiniai susidūrimai. Daugelis kitų – nuvažiavimas nuo kelio, partrenkti pėstieji ir t. t. Tokio tipo avarijų lengviau išvengti mažiau sveriančiu automobiliu – jis stabdo geriau, yra manevringesnis.

Nr. 5. Saugos diržai reikalingi ne visiems

„Saugos diržais priekyje prisisegti reikia, o gale – nebūtina“, – dažna frazė. Šalyje dar galima išvysti lengvųjų automobilių gale sėdinčių ir saugos diržais neprisisegusių keleivių. Keleiviniuose mikroautobusuose situacija – dar prastesnė. Tačiau saugos diržai ne be reikalo įrengiami prie kiekvienos sėdynės, jais turi prisisegti kiekvienas keleivis.

Automobilių gamintojai – ar A klasės „Mercedes-Benz“ hečbekas, ar „Sprinter“ mikroautobusas – transporto priemones sukonstruoja taip, kad eismo įvykių metu keleiviai patirtų kuo mažiau sužalojimų. Žinoma, jeigu jie lieka savo sėdynėse, o ne skraido po visą saloną. Neprisisegus diržu, išlikti sėdėjimo pozicijoje yra neįmanoma bet kokios avarijos metu.

Automobilių lietimui jautrių ekranų evoliucija tęsiasi daugiau nei 30 metų

Lietimui jautrus ekranas sieja bene visus šiuolaikinius automobilius – jis yra ir pačiuose pigiausiuose modeliuose, ir net sunkvežimiuose. Tačiau nuo ko prasidėjo ši evoliucija ir kokią įtaką jai darė tam tikri automobilių gamintojai? Čia verta išskirti tris pasaulyje žinomus prekės ženklus – „Buick“, „Tesla“ ir „Volkswagen“.

Pirmasis lietimui jautrus ekranas – 1986 m.

Kuo išskirtinis „Buick“? Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos valstybių naujo tokio automobilio net neįsigysi, tačiau būtent šio amerikiečių gamintojo 1986 m. pristatyta „Riviera“ turėjo pirmąjį lietimui jautrų ekraną, montuotą į serijinės gamybos modelį. Bandymas nebuvo labai sėkmingas – praėjus vos ketveriems metams tokio ekrano montavimas buvo nutrauktas. Vairuotojai sunkiai susitaikė su naujove ir neįprato FM radijo bangų reguliuoti spaudydami senovinį CRT ekraną su kineskopu.

Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, prieš 33 metus pagaminto „Buick Riviera“ multimedijos sistema atrodo juokinga, tačiau tuo metu net mobilieji telefonai svėrė kilogramą ir dar buvo egzotika. Tuomet „Apple“ tik neseniai buvo pristačiusi pirmąjį savo kompiuterį „Macintosh“, kuriame viena didžiausių naujovių buvo galimybė pasirinkti rašymo šriftą – visos skaitmeninės technologijos buvo labai toli iki šių dienų standartų.

Išmaniosios technologijos į automobilių pasaulį skverbėsi sparčiai ir jau praėjus dešimtmečiui po „Rivieros“ debiuto prabangiausi modeliai rinkoje turėjo ekranus, valdomus specialiomis svirtelėmis ar jungikliais. Ekranai didėjo ir maždaug dar po dešimtmečio išpopuliarėjo pirmieji lietimui jautrūs ekranai – pradininkai vėl buvo prabangiausių automobilių gamintojai.

Šio dešimtmečio pirmoje pusėje „Tesla“ žengė kitą  informacinių technologijų žingsnį – visas sistemas „Model S“ automobilyje sutalpino į vieną didžiulį 17 colių įstrižainės ekraną, valdomą tarsi planšetę. Vairuotojams tai buvo neįprasta ir toli gražu ne visada patogu, bet atrodė šiuolaikiška ir todėl – patrauklu.

2018 m. dar vieną didelį žingsnį žengė „Volkswagen“. Naujasis trečios kartos visureigis „Touareg“ pristatytas su dviem didžiuliais ekranais: priešais vairuotoją įmontuotas 12 colių, o su juo tarsi sujungtas ir automobilio centre įmontuotas net 15 colių įstrižainių ekranai. Dydis – ne vienintelė inovacija, ne mažiau svarbus čia yra patogumas. Būtent šį Vokietijos gamintojo žingsnį galima vadinti trečiuoju lietimui jautrių ekranų technologijų raidoje – jis demonstruoja, kad visas automobilio sistemas galima ne tik sukelti į didžiulį ekraną, bet ir valdyti jas patogiai bei intuityviai.

Mygtukai nebereikalingi

Naujajame „Touareg“ mygtukų bei jungiklių nėra daug, tik ant vairo, kairėje vairuotojo pusėje bei centre, šalia pavarų dėžės režimo perjungimo svirties. Tai – pagrindiniai mygtukai, kuriuos vairuotojai dažniausiai nori pasiekti maksimaliai lengvai ir reguliuoti jų nematydami: variklio įjungimo, stovėjimo stabdžio, važiavimo režimo pasirinkimo jungikliai. Klimato kontrolės, sėdynių ventiliavimo bei šildymo, navigacinės sistemos ir daugybė kitų nustatymų reguliuojami didelės raiškos ekrane.

Už informacinės sistemos intuityvumą „Volkswagen“ sulaukė pasaulinių apdovanojimų. Automobilyje naudojama sistema buvo pastebėta ir „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimuose – būtent „Volkswagen“ automobilio multimedija kartu su labai panašia, naudojama „Audi Q8“, buvo įvertintos kaip geriausios.

Intuityvumas – ne vienintelė „Volkswagen“ sistemos ypatybė. „Touareg“ visureigyje montuojama SIM kortelė, įgalinanti nuolatinį interneto ryšį. Tai reiškia, kad navigacijos žemėlapiai atnaujinami ir eismo informacija sekama realiu laiku, o keleiviai gali naršyti naudodami „Wi-Fi“ prieigos tašką.

Navigacinė sistema „Touareg“ pakėlė į naują lygmenį. Tai – pirmasis automobilis, kurio navigacinėje sistemoje galima matyti miestų vaizdus su trimačiais statiniais ir kitais įrenginiais, o tai palengvina orientaciją nepažįstamose vietovėse. Kadangi visureigio sistema nuolat prisijungusi prie interneto, ji itin tiksliai apskaičiuoja maršruto įveikimo laiką ir rekomenduoja patį geriausią kelią, atsižvelgdama ne tik į dabartinę eismo situaciją, bet ir numatydama eismo spūstis piko valandomis.

Ekrane – išsamesnis vaizdas nei pro stiklą

Dideli ekranai automobiliuose naudojami ne tik klimato kontrolei reguliuoti ar navigacinės sistemos maršrutui nustatyti. Kita „Volkswagen Touareg“ inovacija – priešais vairuotoją įrengtame 12 colių įstrižainės ekrane galima matyti ne tik greitį, variklio apsisukimus bei degalų sąnaudas, bet ir tam tikrais atvejais aktualesnę informaciją – žemėlapį ar šilumos jutiklių sistemos „Night Vision“ vaizdą.

Pagrindinė kelionės informacija jau daugelyje automobilių (net ir nedideliuose kompaktinės klasės modeliuose) gali būti atvaizduojama ant priekinio stiklo projektuojamame ekrane. Taip vairuotojui nenukreipiant akių nuo kelio matyti greitis, navigacinės sistemos nurodymai ar kita svarbi informacija.

Kam tokiu atveju naudoti didelį prieš vairuotojo akis, už vairo esantį ekraną? Kitai informacijai. Čia galima atvaizduoti didelį navigacijos žemėlapį – daug patogiau stebėti jį nei nukreipti akis į šoną ir žiūrėti į automobilio centre įmontuotą ekraną.

12 colių „Touareg“ ekrane dar gali būti rodomas šilumai jautrios kameros užfiksuotas vaizdas – ji fiksuoja iki 130 metrų atstumu esančius žmones, gyvūnus ir kitus šilumą skleidžiančius objektus, kurie gali būti už tvorelės, gyvatvorės ar kito objekto ir nematomi vairuotojui. Važiuojant didesniu nei 50 km/val. greičiu, apie prie pat kelio esančius gyvūnus vairuotojas įspėjamas ekrane juos pažymint raudonai.

Tokios eismo saugumą didinančios funkcijos yra itin svarbios ekranų, kurie 1986-aisiais dar buvo suvokiami kaip grėsmė saugumui, evoliucijai. Panašių nuogąstavimų galima išgirsti ir dabar, tačiau lyderiaujantys automobilių gamintojai turi kitą kryptį – išnaudoti naujausias technologijas saugumui ir vairuotojo komfortui didinti.

Papildytoji realybė – nauja automobilių tobulėjimo kryptis

Automobiliai auga – sulig kiekviena nauja karta didėja jų matmenys, ratlankių dydis, variklio galia ir daugybė kitų detalių. Neauga (netgi priešingai, nuolat mažėja) tik degalų sąnaudos bei išmetamųjų dujų emisija. O tarp sparčiausiai pastaruoju metu didėjančių objektų pirmąją vietą, be jokios abejonės, užimtų interjero ekranai, nes auga automobilių funkcionalumas ir poreikis atvaizduoti maksimaliai kokybišką vaizdą.

Šiandien automobiliai komplektuojami su 8, 10 ar net 12 colių įstrižainės ekranais. Jie didėja ne tik dėl didesnių ir todėl lengviau surandamų mygtukų. Nieko nestebina automobilyje sumontuotos 2 ar 4 aplinkinio vaizdo kameros, suformuojančios 360 laipsnių vaizdą ir transliuojančios jį į centrinį ekraną. Tačiau jos naudojamos ne tik parkavimui palengvinti.

Papildytoji realybė naviguojant

„Daimler“ koncernas priekinę „Mercedes-Benz“ kamerą integravo į navigacinę sistemą. Naujausiuose jo A, CLA klasių ir kituose modeliuose montuojama sistema priekinės kameros vaizdą sujungia su navigacijos nurodymais – taip važiavimo kryptį, posūkius, namų numerius ir kitą svarbiausią informaciją vairuotojas mato gatvėje realiu laiku.

Tai – sudėtingas procesas, nes galingas automobilio kompiuterio procesorius turi maksimaliai greitai apdoroti kameros nufilmuotą vaizdą ir į jį įterpti navigacinės sistemos nurodymus. Tikslumas itin svarbus miestuose, kur posūkiai gali būti kas pusšimtį metrų, tad sistema turi akimirksniu suvokti, kuris kelias yra reikalingas. Procesas nėra paprastas ir daugiau nei 4 išvažiavimus turinčiose žiedinėse sankryžose ar senamiesčio gatvėse, kuriose namų numeriai kinta kas keliolika metrų. Tam reikia ne tik išmanaus dirbtinio intelekto, bet ir nuolat atnaujinamos programinės navigacinės sistemos įrangos.

Automobiliuose montuojamos navigacinės sistemos net ir be papildytos realybės funkcionalumo yra kokybiškos, daugelis jų sukurta bendradarbiaujant su šios srities lyderiais „Garmin“ ar „TomTom“. Tačiau prieš kelerius metus išpopuliarėjęs „Android Auto“ bei „Apple CarPlay“ jungiamumas gerokai padidino patogumą naviguojant – tokių programų kaip „Google Maps“ funkcionalumą automobilių gamintojams pakartoti buvo sunku.

Modernumas padalijo į dvi stovyklas

Papildytoji realybė yra akivaizdus ženklas, kaip toli automobilių gamintojai pažengė tobulindami multimedijos sistemas. Tai – didelis žingsnis į priekį šioje srityje. Pradininkas yra „Daimler“ koncernas, tačiau artimiausiais metais panašaus funkcionalumo turėtų įgyti ir kitų gamintojų automobiliai.

Taip yra daugelio technologijų atveju – inovatyviausi gamintojai jas ištobulina, pristato serijinės gamybos automobiliuose, o vėliau jas perima kiti. Tačiau dėl vieno aspekto gamintojai nesutaria ir tobulina skirtingą tų pačių multimedijos sistemų valdymą.

Pačios sistemos tampa vis kompleksiškesnės ir funkcionalesnės, tad automobilių gamintojai susiduria su dilema, ką naudoti: lietimui jautrų ekraną, rankinį valdiklį ar kitą priemonę?

Koks principas patogesnis? Automobilių ekspertai, vairuotojai ir patys gamintojai pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni tobulina lietimui jautrius ekranus ir jų technologijas, kiti daugiau dėmesio skiria valdikliams – ratukams ar svirtelėms, kuriais galima pasiekti tą patį rezultatą kaip ir maigant ekraną.

Derina kelis variantus

Kai kuriuose automobiliuose derinami keli multimedijos valdymo būdai. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ modeliuose bene visus nustatymus ir funkcijas valdyti galima lietimui jautriu ekranu. Automobilio viduryje taip pat įrengiamas nedidelis lietimui jautrus paviršius, kaip nešiojamuosiuose kompiuteriuose, o kai kuriuose – ir papildomas sukamas valdiklis.

Niekas neprieštarauja teiginiui, jog akis nukreipti nuo kelio ir funkcijų ieškoti ekrane vairuojant neturi nieko bendra su eismo saugumu: juk paspausti konkretų mygtuką lietimui jautriame ekrane į jį nežiūrint yra sudėtinga. Dėl šios priežasties automobilių gamintojai siekia, kad kuo daugiau funkcijų būtų galima valdyti ant vairo įrengtais mygtukais, o pagrindinę informaciją matyti ant priekinio stiklo projektuojamame ekrane arba prietaisų skydelyje greta spidometro. Čia vietos atsiranda ir navigacinės sistemos nurodymams.

Pastaruoju metu vis sparčiau tobulinama trečioji kryptis – valdymas balsu ar judesiais. Pavyzdžiui, kai kuriuose automobiliuose pamojus ranka prie veidrodėlio įsijungia interjero apšvietimas, dešine ranka vaizduojant sukimą galima padidinti ar sumažinti garsą. Balso komandomis daugelyje automobilių šiandien jau galima pasakyti, kur norima nuvykti, surasti netoliese esantį gerą restoraną, o kai kuriuose – ir keisti oro temperatūrą salone ar sužinoti naujausią orų informaciją.

Ateitį prognozuoti nėra paprasta, tačiau įvairūs automobilių technologijų specialistai spėja, jog

patobulėjus dirbtinio intelekto galimybėms, būtent balso komandos taps pagrindiniu būdu įvairioms funkcijoms aktyvuoti. Tai bene geriausiai šiuo metu ištobulintas ir vis tobulinamas kompromisas tarp patogumo ir funkcionalumo.