Naujajame „Mercedes-Benz GLE“ – pasaulyje nematytos technologijos

Naujasis visureigis „Mercedes-Benz GLE“ yra turtingas naujovių. Tai – visiškai nauja variklių gama, modernus dizainas, detalus funkcionalumas ir tokios inovacijos kaip su 48 voltų įtampos technologija veikianti aktyvi pakabos reguliavimo sistema „E-Active Body Control“, užtikrinanti aukštą važiavimo komfortą.

„1997 m. pristatęs naująją M klasę „Mercedes-Benz“ tapo premium visureigių segmento pirmtaku. Nuo tada daugiau nei du milijonai klientų pasirinko prabangų visureigį vietoje kito kėbulo tipo. Naujasis GLE sedanams prilygstantį komfortą ir valdymo savybes derina su aukštu pravažumu, tad neabejotinai pratęs šią sėkmingą istoriją“, – teigia „Silberauto“, oficialios „Mercedes-Benz“ atstovybės Lietuvoje pardavimo vadovas Rolandas Samuolis.

Svarbiausios inovacijos

„Mercedes-Benz GLE“ siūlo ne vieną išskirtinę inovaciją, o kai kurios automobilyje apskritai panaudotos pirmą kartą.

Viena iš jų – hidropneumatinė aktyvi pakabos reguliavimo sistema „E-Active Body Control“, valdoma 48 voltų įtampos technologija. „Mercedes-Benz“ sistema yra vienintelė rinkoje, kurios amortizatorių bei spyruoklių kietumas reguliuojamas kiekvienam ratui individualiai. Tai užtikrina preciziškai tikslią ir greitą pakabos reakciją į važiavimo sąlygas, tad keleiviai gali mėgautis aukščiausiu komfortu bet kokiame kelyje, o vairuotojas – puikiomis valdymo savybėmis posūkiuose.

Visureigis su „Active Tailback Assist“ turi dalinę autonomiją – iki 60 km/val. GLE seka priešais judantį automobilį, palengva pristabdo ir gali visiškai sustoti. Jis neišklysta iš eismo juostos, o vienintelis dalykas, ką vairuotojui reikia daryti, – paliesti akceleratorių, kai norima pajudėti visiškai sustojus. Tokia funkcionali ir patikima sistema leidžia vairuotojui atsipalaiduoti eismo spūstyse.

GLE sumontuoti radarai nuolat stebi aplinką. Jie pastebi, jei norint išsukti iš dviejų eismo juostų kelio rizika susidurti su priešinga kryptimi atvažiuojančia transporto priemone yra pernelyg didelė, ir automobilį sustabdo.

Automobilyje montuojama moderni keturių varančių ratų transmisija „4MATIC“. Sistema „Torque on Demand“ paskirsto sukimo momentą pagal ratų sukibimą ir gali iki 100 proc. galios perduoti vienai ašiai. Pasirinkus paketą „Offroad“, GLE turės papildomą sulėtintą (angl. low gear) pavarą, užtikrinančią pravažumą net ir labai sudėtingomis sąlygomis.

Automobilio ratų bazė padidėjo 80 centimetrų, o tai pastebės bet kurioje vietoje įsitaisę keleiviai – erdvės daugiau visiems. Papildomai užsakyti galima elektra valdomą antrą bei trečią, leidžiančią automobilyje patogiai įsitaisyti septyniems žmonėms, sėdynių eiles.

„Mercedes-Benz GLE“ išsiskiria itin ryškiais žibintais, kurių skleidžiama šviesa atitinka maksimalų įstatymų leidžiamą intensyvumą: tai yra 1 liukso apšvieta 650 metrų atstumu nuo automobilio.

Nauji visureigių klasės standartai

Visureigis savo klasėje įrašė ne vieną naują standartą, kurio kitiems pasiekti dar nepavyko. Vienas iš jų – aerodinaminis efektyvumas, naujojo „Mercedes-Benz“ visureigio Cd koeficientas tėra vos 0,29. Ankstesnio GLE koeficientas 0,32 jau buvo riba, kurią visureigį projektuojantiems inžinieriams pasiekti buvo itin sunku.

GLE interjere montuojami du 12,3 colio įstrižainės ekranai, išdėstyti vienas šalia kito. Multimedija valdoma intuityvia naująja sistema „Mercedes-Benz User Experience“ (MBUX), atskiriančia vairuotojo balsą ir turinčia daug kitų modernių funkcijų. Pavyzdžiui, automobilis suvokia, kurio žmogaus – vairuotojo ar keleivio – ranka priartėjo prie lietimui jautraus ekrano, ir pagal jo pomėgius sukonfigūruoja bei išryškina tam tikras meniu funkcijas.

Naujus klasės standartus brėžia ir projekcinis ekranas, pagrindinę kelionės informaciją atvaizduojantis ant priekinio stiklo. Jis itin aukštos kokybės – skiriamoji geba net 720 su 240 taškų, o paties projektuojamo ekrano dydis – 45 ir 15 cm.

Vairuotojas pasirenka, ką nori matyti projekciniame ekrane: važiavimo greitį, navigacijos nurodymus ar bekelėje naudingą informaciją (posvyrio kampą, sukimo momento paskirstymą).

Hibridinės pavaros debiutas

Pirmieji rinkoje debiutuos visureigiai „Mercedes-Benz GLE450 4MATIC“ su hibridine pavara: 6 cilindrų benzininiu varikliu bei 48 voltų įtampos sistema. Benzininis variklis pasiekia 270 kW (367 AG) pajėgumą bei 500 Nm sukimo momentą, o papildomai aktyvuojama elektrinė pavara „EQ Boost“ prideda 16 kW (22 AG) bei 250 Nm.

Visi GLE visureigiai komplektuojami su automatine 9 laipsnių pavarų dėže „9G-TRONIC“.

Kartu su 4 cilindrų varikliais montuojama keturių varančių ratų transmisija „4MATIC“ sukimo momentą tarp ašių paskirsto fiksuotu santykiu 50:50. Automobiliuose su kitais varikliais, pavyzdžiui, GLE 450, sukimo momento paskirstymą kontroliuoja elektroninė sistema „Torque on Demand“ – taip visa variklio galia gali būti perduodama vienai daugiau sukibimo turinčiai ašiai.

Ši sistema puikiai veikia ne tik bekelėje, bet ir nenuvažiavus nuo asfalto. Posūkiuose „Torque on Demand“ sukimo momentą tarp atskirų ratų paskirsto taip, kad tikimybė automobiliui paslysti būtų sumažinta iki minimumo.

Pirmą kartą naujasis „Mercedes-Benz GLE“ viešai buvo parodytas 2018 m. Paryžiaus automobilių parodoje. Naująjį modelį jau galima užsisakyti Lietuvoje, o į oficialaus atstovo „Silberauto“ salonus jis atvyks kovo pabaigoje.

Pokyčiai atsiradus WLTP: ar automobilių degalų sąnaudos tapo realesnės?

Naujų lengvųjų automobilių techninių duomenų lentelėse pastaraisiais metais įvyko pasikeitimų. Didžiausias – toje eilutėje, kurioje nurodytos išmetamos anglies dvideginio (CO2) emisijos, mat lengvieji automobiliai nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio turi būti testuojami dviem metodais: naujuoju WLTP ir jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančiu NEDC.

Ilgainiui tai pirkėjams suteiks daugiau aiškumo, nes WLTP (angl. Worldwide Harmonized Light-Duty Vehicle Test Procedure) metodika yra tikslesnė, artimesnė realiam važiavimui. Tačiau iki pat 2020 m. pabaigos visi automobiliai turi būti testuojami pagal abi metodikas – naująją  ir NEDC (angl. New European Driving Cycle), o nuo 2021 m. techninių duomenų lentelėse turės būti pateikiamos tik pagal WLTP ištestuotos degalų sąnaudos ir CO2 emisijos.

Pribrendo pokyčiams

Senasis NEDC standartas buvo sukurtas dar 1992 m., kai automobiliai neturėjo kietųjų dalelių (DPF) filtrų, sistemų „Start-Stop“ ir daugybės kitų prie ekologijos prisidedančių technologijų. Nuo 1992 m. automobiliai pakito drastiškai ir pagal NEDC metodiką ištestuotų modelių degalų sąnaudos, švelniai tariant, tapo nerealios.

Pasaulyje prieš kelerius metus nuvilnijęs dyzelgeito skandalas šią problemą iškėlė aukštai, tad Europoje buvo paspartintas naujo – realesnio – standarto kūrimas. Tokio, kuris labiau atitiktų šiuolaikinių automobilių galimybes.

Pats WLTP testo ciklas trunka ilgiau nei NEDC (atitinkamai 30 ir 20 minučių), automobilis vietoje stovi trumpiau (atitinkamai 13 proc. ir 25 proc. viso laiko), įveikia daugiau kilometrų didesniu greičiu (atitinkamai 23 km, didžiausias greitis 131 km/val. ir 11 km, 120 km/val.). Vidutinis greitis WLTP testo metu yra apie 50 proc. didesnis, įsibėgėjimas – aštresnis, o važiavimo režimų – daugiau nei NEDC.

Rezultatas – didesnės degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisija. Kiekvienam automobiliui šie pokyčiai yra individualūs, tačiau vidutiniškai skirtumas yra apie 10–20 procentų. Ilgalaikis Europos Komisijos tikslas yra WLTP standartą įteisinti kaip pagrindinį visame pasaulyje. Tai leistų palyginti skirtingoms rinkoms pateikiamus automobilius, įvairias jų modifikacijas, o vyriausybėms – tiksliau nustatyti taršos mokesčius ir kiekvieno automobilio į aplinką išmetamą teršalų kiekį.

Skirtumai – iki 20 proc.

Automobilių gamintojai nuo 2019 m. yra įpareigoti skelbti pagal WLTP metodiką išmatuotos CO2 emisijos duomenis, tačiau išaugusių degalų sąnaudų pateikti dar nebūtina. Kai kurie gamintojai buvo priversti pasielgti kiek kitaip – dėl pernelyg padidėjusių sąnaudų mažinti modelių galingumą. Pavyzdžiui, „Volkswagen Golf R“ ir „SEAT Leon Cupra“ variklių galia buvo sumažinta 10 AG vien dėl to, kad jie atitiktų WLTP standartus, o kai kurie „VW Group“ bei kitų koncernų modeliai buvo laikinai negaminami.

Palyginus kelis skirtingus modelius, galima susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą apie naujojo WLTP standarto įtaką. Pavyzdžiui, vidutinės 1.2 „Dualjet“ variklį (90 AG), 2 varančių ratų pavarą ir mechaninę pavarų dėžę turinčio „Suzuki Swift“ benzino sąnaudos pagal WLTP metodiką yra 5,1 l/100 km, o NEDC – 4,3.

To paties modelio, tik turinčio 4 varančių ratų pavarą, vidutinės degalų sąnaudos vos didesnės – 5,8 l/100 km, o pagal NEDC metodiką – 4,9. Įdomu, kad 2017 m. „Neste Eko ralyje“ tokiu „Suzuki Swift 4×4“ startavę Rimgaudas Statnickas ir Rimantas Pukėnas mišriais keliais besidriekusią 340 km trasą įveikė itin ekonomiškai – automobilis vartojo vos 4,89 l/100 km. Jie įrodė, kad važiuojant itin ekonomiškai įmanoma pasiekti ir NEDC deklaruojamus skaičius, tad WLTP pasiekiamas kiekvienam.

Tačiau pokyčių yra ir kur kas didesnių. Pavyzdžiui, „Nissan Qashqai“ skirtumas su kai kuriomis jėgainėmis yra didesnis nei 20 proc. – 1,3 l benzininis variklis (140 AG) pagal WLTP vartoja 6,9 l/100 km, o pagal NEDC – 5,3 l. „Nissan Juke“ su 1,6 l varikliu ir automatine pavarų dėže – 7,9 l/100 km (WLTP) vietoje 6,3 l (NEDC). „Peugeot 508“ su 180 AG „PureTech“ varikliu – atitinkamai 6,8 ir 5,4 l/100 km.

Dyzelinių automobilių skirtumai yra panašūs. „Hyundai i30“ hečbekas su 1.7 CRDI dyzeliniu varikliu (136 AG) pagal WLTP metodiką vartoja 4,9 l/100 km degalų, o pagal NEDC – 4,3. Keturiais ratais varomas „Hyundai Santa Fe“ – atitinkamai 7,3 ir 6,3 l/100 km.

Pasitaiko ir išimčių: pavyzdžiui, keturiais ratais varomas ir automatinę pavarų dėžę turintis „SsangYong Rexton“ su 181 AG pasiekiančiu 2,2 l dyzeliniu varikliu vidutiniškai vartoja 8,3 l/100 km degalų (pagal WLTP). Pagal senąją NEDC metodiką vidutinės šio modelio sąnaudos mažesnės vos 3 procentais – 8,1 l/100 km.

Numatoma, kad WLTP standartas didžiausios įtakos turės iš tinklo įkraunamų hibridinių modelių ekologiškumui, mat didžiąją NEDC testo dalį jie įveikdavo elektra. Taip buvo gaunami nerealūs skaičiai, pavyzdžiui, 887 AG pasiekiančio hibridinio „Porsche 918“ vidutinės degalų sąnaudos tėra 3,1 l/100 km. Mažesnės nei „Toyota Prius“, „Volkswagen Up!“ ir kitų itin ekonomiškų automobilių. Tačiau nuo 2021 m. tokie akivaizdžiai netikslūs duomenys nebebus skelbiami.

Ženevos automobilių parodoje – pasaulinė „Mercedes-Benz GLC“ premjera

Debiutavęs 2015 metais, „Mercedes-Benz GLC“ sujungė erdvumą, praktiškumą ir komfortą su puikiomis vairavimo bekelėje savybėmis. Šiemet Ženevos automobilių parodoje pristatomas naujasis modelis yra toks pat universalus kaip pirmtakas, tačiau dar išmanesnis. Viena didžiausių naujovių – 48 voltų įtampos sistema, tad šis visureigis yra ekonomiškesnis ir galingesnis už ankstesnįjį modelį.

Tai ne vienintelė „Mercedes-Benz“ naujiena, pristatoma Ženevos automobilių parodoje. Kartu su naujuoju GLC parodoje pristatomi „CLA Shooting Brake“, itin galingi „Mercedes-Benz AMG Gle 53 4MATIC+“, „Mercedes-Benz AMG GT R“, koncepcinis „Concept EQV“, sportinis „Formula E“ modelis bei keleivinis mikroautobusas „V-Class“.

„Lietuviai pamėgo GLC modelį dėl praktiškumo ir universalumo – kompaktiškas dydis patogus mieste, erdvus interjeras taip ir kviečia leistis į ilgas keliones, o pravažumo savybės sufleruoja, kad ne visos išvykos turi vykti asfaltuotais keliais. Šiemet pristatomas „Mercedes-Benz GLC“ turi visas geriausias savo pirmtako savybes ir kartu – naujausias „Daimler“ koncerno technologijas, saugumo ir efektyvumo sistemas. Atnaujintas modelis pristatomas Ženevos automobilių parodoje, o pirmuosius gatvėse išvysime vasaros pradžioje“, – teigia oficialaus „Mercedes-Benz“ importuotojo Lietuvoje „Silberauto“ pardavimo vadovas Rolandas Samuolis.

Intuityvus valdymas

Pagrindines technologines „Mercedes-Benz GLC“ naujoves galima skirstyti į tris dalis. Pirmoji – nauja multimedijos valdymo sistema „Mercedes-Benz User Experience“ (MBUX). Ji naudojama naujausiuose A, B klasės bei kituose koncerno gaminamuose automobiliuose ir jau spėjo sulaukti daugybės klientų bei žurnalistų pagyrų dėl intuityvumo bei patogumo naudoti.

Naujajame „Mercedes-Benz GLC“ yra penki funkcijų aktyvavimo būdai. Pirmasis – didelis aukštos raiškos iki 12,3 colio įstrižainės lietimui jautrus ekranas. Antrasis, nepamainomas vairuojant, tai – specialūs ant vairo įrengti jungikliai, kuriais galima valdyti pagrindines funkcijas. Trečiasis, įmontuotas prieš porankį, tarsi nešiojamojo kompiuterio lietimui jautrus plotas. Kai kurias funkcijas galima valdyti ketvirtuoju būdu – gestais. O penktasis – itin universalus ir daugialypis sistemų valdymas balso komandomis. Vairuotojui užtenka pasakyti: „Hey, Mercedes“ ir nurodyti tam tikrą komandą, pavyzdžiui, „I‘m cold“ („Man šalta”), ir automobilio salono temperatūra bus pakelta.

Sistema MBUX nuolat mokosi ir įsimena vairuotojo balsą, dažniausiai jo sakomas komandas. Nėra konkrečių instrukcijų ar komandų sąrašo – sistema pripranta prie vairuotojo įpročių ir analizuoja jo tariamas frazes. Vidinės kameros dėka MBUX taip pat geba atskirti, kurio žmogaus – vairuotojo ar keleivio – ranka priartėjo prie lietimui jautraus ekrano, ir atvaizduoti jam aktualiausią informaciją.

Intuityvumas neapsiriboja multimedijos sistema. Jau standartinėje įrangoje „Mercedes-Benz GLC“ turi beraktę automobilio užvedimo sistemą, o važiuodamas vairuotojas gali pasirinkti vieną iš penkių režimų: „Comfort“, ECO, „Sport“, „Sport +“ bei „Individual“. Pasirinkus įrangos paketą „Off-Road Engineering“, galimi papildomi du važiavimo režimai: pakabos, diferencialų bei pavarų dėžės darbą bekelei optimizuojantys „Off-Road“ bei „Off-Road +“.

Hibridinė 48 voltų sistema

Naujieji „Mercedes-Benz GLC“ debiutuoja su visų varančių ratų pavara 4MATIC ir penkiais skirtingos galios keturių cilindrų varikliais: trimis dyzeliniais bei dviem benzininiais. Pastarieji yra su hibridine 48 voltų įtampos sistema, leidžiančia išgauti daugiau galios bei kartu sumažinti degalų suvartojimą.

Benzininis „Mercedes-Benz GLC 200 4MATIC“ pasiekia 145 kW (197 AG) galią ir 280 Nm sukimo momentą. Prireikus daugiau galingumo, benzininiam varikliui papildomus 150 Nm sukimo momento suteikia elektrinis variklis. Galingiausias gamoje „GLC 300 4MATIC“ pasiekia 190 kW (258 AG) galią bei 370 Nm sukimo momentą, o papildomus 150 Nm suteikia elektrinė jėgainė. Abiejų automobilių vidutinės degalų sąnaudos – 7,1–7,4 l/100 km, o CO2 emisija – 161–169 g/km (tikslus dydis priklauso nuo ratlankių skersmens).

Dyzelinis „Mercedes-Benz GLC200d 4MATIC“ išvysto 120 kW (163 AG) galią ir 360 Nm sukimo momentą, o „GLC 220d 4MATIC“ – 143 kW (194 AG) bei 400 Nm. Abiejų automobilių vidutinės degalų sąnaudos – 5,2–5,5 l/100 km, o CO2 emisija – 137–145 g/km. Galingiausias dyzelinis „Mercedes-Benz GLC 300d 4MATIC“ pasiekia 180 kW (245 AG) galią bei 500 Nm sukimo momentą. Vidutinės jo dyzelino sąnaudos – 5,8 l/100 km, o CO2 emisija – 151–153 g/km.

Svarbiausia – saugumas

Vokietijoje 85 proc. klientų kaip vieną iš svarbiausių GLC savybių įvardija saugumą. Jį patvirtina ne tik aukščiausi „Euro NCAP“ bei kitų saugumo organizacijų testai, bet ir gausus papildomų tik „Mercedes-Benz“ modeliuose montuojamų novatoriškų sistemų rinkinys.

Sistemos „Active Distance Assist DISTRONIC“ kamera stebi aplinką ir, jeigu automobilis prie stacionaraus ar itin lėtai judančio objekto artėja pernelyg greitai, o vairuotojas nereaguoja, stabdo autonomiškai. Tokios situacijos dažnai nutinka greitkeliuose – kruizo kontrolę įjungę vairuotojai gali pavėluoti stabdyti prieš eismo spūstį, o „Mercedes-Benz“ sistema apie ją sužino iš anksto dėl realiu laiku atnaujinamos navigacinės sistemos. Ji taip pat didina automobilio ekonomiškumą – nustačius važiavimo režimą ECO, automobilis gali riedėti su išjungtu vidaus degimo varikliu.

Automobilis su „Active Steer Assist“ gali autonomiškai persirikiuoti į kitą eismo juostą – vairuotojui užtenka tik palenkti posūkio svirtelę norima kryptimi. Aplinką stebinčios ir analizuojančios kameros įvertina, ar tokį manevrą daryti saugu, o vairas automatiškai pasukamas judant 80–180 km/val. greičiu. Eismo spūstyse važiuojant iki 60 km/val. greičiu sistema taip pat supranta, kada reikia suformuoti koridorių specialiųjų tarnybų automobiliams ir patraukia automobilį į šoną. Patekus į avariją, ji automatiškai atrakina dureles bei išsiunčia SOS signalą vietos pagalbos tarnybai.

„Mercedes-Benz“ diegiama „Active Speed Limit Assist“ navigacijos duomenis derina su kameros fiksuojamais vaizdais ir automatiškai pristabdo automobilį iki leistino greičio ribos. Papildomai montuojami parkavimo, manevravimo su priekaba, durelių atidarymo ir kiti asistentai.

Į Lietuvą atvyko naujasis sportiškas vienatūris – B klasės „Mercedes-Benz“

„Daugiau sportiškumo vienatūryje“, – su tokiu šūkiu „Mercedes-Benz“ inžinieriai kūrė trečios kartos B klasės modelį. Jis atrodo dinamiškesnis už savo pirmtaką, o valdymo savybės – kur kas sportiškesnės. Tai pasiekta nedarant jokių kompromisų dėl komforto – vertinant įvairius parametrus jo yra tik daugiau.

„Šis „Mercedes-Benz“ modelis užtikrina didžiausią kelionės malonumą visiems automobilyje sėdintiems žmonėms – ir vairuotojui, ir keleiviams. Daug iš S klasės perimtų aktyvaus saugumo sistemų šį modelį padarė vienu B segmento lyderių, o papildytosios realybės navigacinė sistema lygių išvis neturi. Tai – erdvus, praktiškas ir labai patogus automobilis, būtent toks, kokius mūsų tautiečiai labai mėgsta ir jau gali išbandyti“, – teigia oficialaus „Mercedes-Benz“ importuotojo Lietuvoje „Silberauto“ pardavimo vadovas Rolandas Samuolis.

Išskirtinis efektyvumas

Dizaineriai pasistengė – „Mercedes-Benz“ B klasės modelis vienatūrių pasaulyje atrodo išskirtinis. Ilgesnė ratų bazė (2 729 mm), kiek žemesnė stogo linija ir iki 19 colių skersmens ratlankiai suteikia jam dinamiškos išvaizdos.

Dėl aerodinaminio efektyvumo B klasės modelis neprimena vienatūrio. Jo oro pasipriešinimo koeficientas cd tėra vos 0,24 – tai rezultatas, prilygstantis sportiniams modeliams.

Aštriabriauniai priekiniai žibintai – išskirtinis naujųjų „Mercedes-Benz“ bruožas. B klasės modeliui gali būti užsakomi LED žibintai su novatoriška technologija „Multibeam“, kuri tolimųjų šviesų spindulį „iškerpa“, maksimaliai apšviesdama kelią bei neakindama kitų transporto priemonių vairuotojų.

Galinės dalies akcentai – keli. Virš stiklo stilingai įkomponuotas oro aptakas, viduryje išsiskiria dviejų dalių žibintai, o žemiau – juoda difuzorių primenanti buferio apačia su integruotais blizgiais išmetimo sistemos vamzdžiais.

Avangardas interjere

Palyginti su B klasės pirmtaku, automobilio interjere įvyko revoliucija. Jos rezultatas panašus į dominuojantį mažesnio A klasės modelio avangardą, tačiau B klasės salonas yra gerokai erdvesnis ir tai leido daugelį sprendimų įgyvendinti kitaip. Pavyzdžiui, vairuotojo sėdėjimo pozicija yra 90 mm aukštesnė – tai gerina matomumą, automobilio gabaritus jausti lengviau.

Naujovė yra didžiulė erdvė, prasidedanti automobilio kairėje, prieš vairuotoją, ir besitęsianti iki pat keleivio pusės – joje telpa du dideli ekranai. Pagal pasirinktą įrangą čia gali būti įkomponuoti du 7; 10,25 ir 7 arba du 10,25 colių įstrižainės ekranai. Papildomai užsakomas ir projekcinis ekranas, pagrindinę kelionės informaciją atvaizduojantis ant priekinio stiklo.

Prie didžiulių ekranų dera penki stilingi ovalūs ortakiai, kurių kontūrai apšviesti LED juostomis. Galima rinktis 64 skirtingų spalvų ir 10 atspalvių derinių interjero detalių apšvietimą. Tai – unikalus šio segmento funkcionalumas, leidžiantis sukurti unikalų interjerą arba pritaikyti jį pagal nuotaiką.

Galinės sėdynės dalijamos santykiu 40:20:40. Šių metų vasarą debiutuos B klasės versija su stumdoma galinių sėdynių eile – jas galima pastumti 14 centimetrų, taip bagažinės tūrį padidinant nuo 455 iki 705 litrų. Nulenkus galines sėdynes, tūris padidėja iki 1 540 l, o nulenkus priekinės keleivio sėdynės atlošą į kompaktišką B klasės modelį galima sutalpinti labai ilgus objektus.

Naujoji multimedija

B klasės modelyje montuojama naujausia multimedijos sistema „Mercedes-Benz User Experience“ (MBUX), pažyminti visiškai naują automobilio ir vairuotojo bendravimo erą. Tai – individualizuota, prie vairuotojo bei keleivių poreikių prisitaikanti sistema.

Automobilyje montuojama navigacinė sistema su papildytos realybės funkcionalumu. Artėjant prie posūkio, sistema priekinės kameros vaizdą sujungia su navigacijos nurodymais ir jį atvaizduoja centriniame ekrane – taip vairuotojas mato gatvės vaizdą realiu laiku, kuriame nurodyta reikiama važiavimo kryptis.

Pasakius: „Hey, Mercedes“, aktyvuojamas išmanusis automobilio asistentas. Jam galima nurodyti daugybę funkcijų: nuo navigacijos nurodymų iki skambinimo konkrečiam žmogui. O pasakius „I‘m cold“ (liet. „man šalta“), salone bus pakelta oro temperatūra.

Tai yra unikali programa ne tik dėl funkcionalumo, bet ir atnaujinimo galimybių. Į atstovybę vykti nereikia – MBUX gali būti atnaujinta prisijungus prie interneto.

Išmanusis saugumas

Kiekvienas „Mercedes-Benz“ B klasės modelis turi avarinio stabdymo sistemą „Active Brake Assist“, sumažinančią automobilio greitį ar visai jį sustabdančią, jei vairuotojas nereaguoja į priešais atsiradusį objektą – automobilį ar žmogų.

Sistema „Active Distance Assist DISTRONIC“ yra tarsi patobulinta aktyvi kruizo kontrolė. Iš priešais važiuojančios transporto priemonės gaunamą informaciją ji derina su navigacinės sistemos parodymais. Jei sistema įjungta, B klasės modelis automatiškai pristabdys prieš lėtėjantį automobilį, artėjantį posūkį ar žiedinę sankryžą.

Šios ir kitų pakete „Driving Assistance“ esančių sistemų „Active Emergency Stop Assist“ bei „Active Lane Change Assist“ derinys leidžia B klasės modeliui važiuoti iš dalies autonomiškai. Automobilio radarai ir kameros stebi eismą 500 metrų į priekį, o galingo procesoriaus apdoroti vaizdai leidžia akimirksniu priimti teisingus sprendimus.

Plati variklių gama

„Mercedes-Benz“ B klasės modelis komplektuojamas su benzininiu ir dyzeliniu varikliais. Visi jie atitinka naujausius „Euro 6d-TEMP“ taršos reikalavimus, tad yra ne tik galingi, bet ir ekonomiški.

Benzininiai komplektuojami su 7 laipsnių automatine 7G-DCT dviejų sankabų pavarų dėže. B 180 modelis pasiekia 100 kW (136 AG) pajėgumą ir 200 Nm sukimo momentą, o galingesnis B 200 – 120 kW (163 AG) bei 250 Nm. Vidutinės benzininių modelių degalų sąnaudos yra 5,4–5,6 l / 100 km, CO2 emisija – 124–129 g/km.

Dyzeliniai modeliai komplektuojami su 8 laipsnių 8G-DCT dviejų sankabų transmisija. B 200d pasiekia 110 kW (150 AG) pajėgumą ir 320 Nm sukimo momentą, jo degalų sąnaudos 4,2–4,5 l / 100 km, o CO2 emisija – 112–119 g/km. „Mercedes-Benz B 220d“ modelis pasiekia 140 kW (190 AG) ir 400 Nm, vidutinės jo dyzelino sąnaudos – 4,4–4,5 l / 100 km, CO2 emisija – 116–119 g/km.

Išskirtinė ir B klasės modelio pakaba. Ji komplektuojama su reguliuojamų amortizatorių sistema „Dynamic Select“, kuri analizuoja vairavimo sąlygas ir pritaiko individualų kietumą kiekvienam ratui. Tai užtikrina didžiausią vairavimo malonumą vairuotojui ir maksimalų komfortą keleiviams bet kokiame kelyje.

Naująjį „Mercedes-Benz“ B klasės vienatūrį jau galima apžiūrėti Lietuvoje, „Silberauto“ salonuose.

Kriterijai paštininkų automobiliams: pravažumas ir ekonomiškumas

Kaimiškų vietovių gyventojams, norintiems išsiųsti laišką ar siuntinį, jau greitai nebereikės kulniuoti į artimiausio miestelio pašto skyrių. Eksperimentinis Lietuvos pašto projektas „Mobilusis laiškininkas“ pasiteisina ir jau artimiausiais metais vis daugiau pašto skyrių persikels ant ratų –kaimiškų vietovių gyventojai automobiliu atvažiuojančio paštininko sulauks savo namuose.

Fizinės vietos perkėlimas ant ratų – privalumas ne tik klientams, kuriems nebereikia keliauti į paštą pasiimti ar išsiųsti laišką, bet ir pačiai organizacijai, nes automobilį išlaikyti – pigiau nei pastatą. O ir laiškininkams kur kas smagiau praleisti dieną vairuojant bei aplankant įvairius žmones nei visą laiką sėdint vienoje vietoje.

Pirmiausia – pravažumas

Mobilieji laiškininkai pas gyventojus jau besibaigiančio bandomojo projekto metu važinėja įvairiais automobiliais, daugiausia nedideliais dviem arba keturiais ratais varomais visureigiais „Suzuki Ignis“ bei „Suzuki Vitara“.

Kam paštininkams visureigiai? Daugelis jų klientų gyvena atokiose vietovėse, per darbo dieną mobilus laiškininkas nuvažiuoja bent 100 kilometrų. O tos atokios vietos dažniausiai pasiekiamos tik žvyrkeliais ar smėlingais miško keliukais, kurie toli gražu nėra prioritetiniai, kai kalbama apie valymą ar remontą. Dėl šios priežasties didelės prošvaisos visureigis yra būtinas tokiam darbui, o dar geriau – ir varomas keturiais ratais. Tokios konfigūracijos privalumais žmonės įsitikina bet kuriuo metų laiku: žiemą lengviau įveikti užpustytus, o pavasarį ar rudenį – pažliugusius kelius.

„Paštininkams, kurie vairuoja keturiais ratais varomus automobilius, pasisekė labiau, nes jiems neprireikia „išorinio įsikišimo“, pavyzdžiui, naudoti kastuvą įklimpus. Mūsų pagalbos centras sulaukia statistiškai mažiau skambučių iš vairuojančių automobilius su keturių varančių ratų pavara. Ypač žiemą“, – teigia bandomojo projekto automobilius Lietuvos paštui išnuomojusios bendrovės „SIXT Lietuva“ vadovas Algimantas Andrašiūnas.

Pasirinkimas nėra didelis

„Suzuki Vitara“ yra kompaktinio dydžio visureigis, o „Suzuki Ignis“ gerokai mažesnis – jo ilgis net nesiekia 4 metrų. Tačiau automobilyje retai būna daugiau nei vienas žmogus, tad prireikus sukrauti daugiau siuntų ar vieną didesnį siuntinį, galima nulenkti sėdynes ir taip erdvę kroviniams padidinti beveik iki 1000 litrų. O tai – jau furgono arba didelio visureigio bagažinė. Keli furgonai „Renault Kangoo“ taip pat dalyvavo bandomajame projekte, jų privalumas – talpa ir galimybė pervežti didžiulius, išskirtinių matmenų siuntinius.

Kadangi automobiliai naudojami aktyviai ir įvairiausiomis sąlygomis, didelės įtakos pasirinkimui turi pradinė kaina. Nebrangių keturiais ratais varomų automobilių pasiūla Lietuvoje nėra didelė – tokius kriterijus atitinka tik keli „Dacia“ bei „Suzuki“ modeliai.

Eksploatacijos išlaidos – taip pat ne paskutinės. Ir čia vėl nugali nedideli, kompaktiški automobiliai – jų padangos pigesnės, o varikliai degalų vartoja mažiau.

Galingi, prabangūs visureigiai įprastai gali įveikti visiškas bekeles, neretai turi lėtesnės pavaros režimą, diferencialų blokavimo funkcijas (beje, šią turi ir „Suzuki Vitara“), tačiau tai – pertekliniai dalykai tokiam darbui. Be to, jie stipriai didina automobilio kainą.

Patogumas laiškininkams

Lietuvos pašto darbuotojai, tapę mobiliaisiais laiškininkais, ir toliau kasdien pristatys pašto korespondencijos siuntas ir prenumeruotus spaudos leidinius, pensijas, pinigų perlaidas ir socialines išmokas. Esminis skirtumas nuo ankstesnės sistemos – atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms nebereikės patiems keliauti į pašto skyrių, bet galės išsikviesti paštininką į namus. Atvykęs jis priims įmokas, mokesčius, parduos pašto ženklus, siuntų pakavimo priemones bei vokus.

Tokia paslaugų plėtra tikimasi didinti Lietuvos pašto paslaugų prieinamumą, juolab kad vyresnio amžiaus ligoti žmonės ne visada apskritai turi galimybę nuvykti į artimiausią pašto skyrių.

Lietuvoje yra nemažai kaimiškų vietovių, kurių pašto skyriais per dieną pasinaudoja vos keli žmonės. Nepaisant pakitusio paslaugos tipo „nuo durų iki durų“, paslaugų įkainiai vartotojams nekinta – mobiliųjų laiškininkų darbas moderniais automobiliais yra ekonomiškai efektyvesnis nei išlaikyti senus pastatus.

Bandomasis projektas kol kas vyksta tik Utenos ir Radviliškio rajonuose, tačiau ši Lietuvos pašto paslauga jau šiemet turėtų apimti didžiąją Lietuvos dalį, o 2020 m. dar labiau plėsis ir vis daugiau laiškininkų, užuot sėdėję biure, įsitaisys automobilio vairuotojo sėdynėje.

„Volvo Cars“ pristatė atnaujintą SUV „Volvo XC90“

„Volvo Cars“ pristatė atnaujintą populiariausiu 90-osios serijos modeliu tapusį SUV „XC90“. Buvo atnaujinta ne tik išvaizda – nuo šiol flagmaną galima rinktis ir su naujos kartos degalus taupančiu varikliu, kuris yra naujas žingsnis ambicingoje kompanijos elektrifikavimo strategijoje.

Nuo šiol atnaujintas „Volvo XC90“ galimas ir su pažangia kinetinės stabdymo energijos regeneracijos sistema – modeliai su šia integruota elektros pavara bus žymimi nauju „B“ prekiniu ženklu ir realiomis eismo sąlygomis užtikrins iki 15 proc. mažesnes degalų ir CO2 emisijos sąnaudas. Naujieji „B“ versijos automobiliai papildys jau esančius iš tinklo įkraunamus hibridinius „T8 Twin Engine“ modelius.

2014 m. debiutavęs „Volvo XC90“ yra kertinis gamintojo modelis, su kuriuo prasidėjo „Volvo Cars“ veiklos pagreitis. Jis buvo pirmasis, įkūnijęs naują „Volvo“ markės išvaizdą, išsiskiriančią priekiniais „Toro“ kūjo žibintais ir išskirtinės formos grotelėmis, o gamybai naudojama SPA („Scalable Product Architecture“ angl.) platforma ir revoliucinis salono dizainas tapo visų naujų 90-os ir 60-os serijos automobilių pagrindu.

Nuo pat gamybos pradžios „XC90“ modelyje ir toliau buvo diegiamos tokios pačios ir pirmosios automobilių pasaulyje technologijos kaip ir vėliau pasirodžiusiuose kituose „Volvo“ 90-os ir 60-os serijos modeliuose, todėl „Volvo“ SUV gamos flagmanas tapo dar pažangesniu, o iš viso pasaulyje jau parduota daugiau kaip 320 tūkst. „XC90“.

Atnaujintas ir itin universalus „Volvo XC90“ gali turėti skirtingą sėdynių išdėstymą. Jis gali būti komplektuojamas kaip prabangi keturių vietų „Excellence“ versija, taip pat ir kaip šeimyninis septynių vietų SUV, o nuo šiol – ir kaip šešiavietis SUV, tad „Volvo XC90“ galima rinktis su labiausiai poreikius atitinkančiu sėdynių skaičiumi.

Kalbant apie aktyvias saugumo technologijas, nuo šiol „City Safety“ ir „Blind Spot Information“ saugumo sistemos turi vairavimo pagalbą, o „City Safety“ su automatinio stabdymo funkcija iki šiol yra vienintelė rinkoje sistema, atpažįstanti pėsčiuosius, dviratininkus ir stambius gyvūnus.

Šios ir kitos aktyvios saugumo technologijos, drauge su pasyvų keleivių saugumą užtikrinančiu kėbulu, lemia, kad „Volvo XC90“ yra vienas saugiausių automobilių pasaulyje, taip pabrėžiant „Volvo Cars“ įsipareigojimą gaminti saugiausius automobilius.

Atnaujinto „Volvo XC90“, kurį jau galima užsisakyti, gamyba bus pradėta gegužės mėn. Torslandos gamykloje Švedijoje.

Pokyčių metas vidaus degimo varikliams

Vos  šeši metai liko iki Norvegijoje įsigalios bene novatoriškiausias šių laikų draudimas – nuo 2025 m. šioje šalyje bus draudžiama pardavinėti naujus vidaus degimo variklį turinčius automobilius. Tai nebus didelis lūžis rinkoje, mat jau 2018 m. beveik pusė visų naujų automobilių buvo varomi elektra arba turėjo „plug-in“ tipo hibridinę jėgainę. Tačiau pasauliniu mastu planai įvesti tokį draudimą nuskambėjo labai garsiai.

Neseniai analogišką sprendimą paskelbė Švedija, tik čia laikotarpis ilgesnis – 2030 m. Ir ši šalis yra dešimtoji, paskelbusi tokį manifestą – panašiu metu uždrausti prekybą vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais planuoja Airija, Danija, Islandija, Izraelis, Olandija ir dar kelios valstybės.

Ką tai reiškia Lietuvai? Naujų automobilių rinkai – greičiausiai nieko. Bent jau artimiausiais metais. Automobilio mokesčio artimiausiu metu įvesta nebus – iki rinkimų likus metams jokia valdžia naujų mokesčių pateikti nedrįsta, o ir Vakarų Europos pavyzdžiu sekti dar anksti. Elektromobiliai bei įkraunami („plug-in“) hibridai Lietuvoje sudaro itin mažą ne tik naujų, bet ir naudotų transporto priemonių dalį.

Naudotų automobilių rinkai tai įtaką turės – tikėtina, kad dyzeliniai ir benzininiai modeliai taps pigesni, mažės jų išliekamoji vertė. Tačiau naujų automobilių parkas bent jau tol, kol elektromobiliai neužtikrins tokio paties universalumo kaip benzininiai modeliai, vargu ar keisis.

Kodėl mikroautobusuose daugiau modifikacijų nei lengvuosiuose automobiliuose?

Lengvieji automobiliai išsiskiria komplektacijų ypatybėmis, tačiau labai retai galima pasirinkti kėbulo ilgį ar net tipą bei varančių ratų skaičių. Komercinės transporto priemonės šioje srityje lenkia asmenines: daugelio mikroautobusų kėbulas gali būti bent trijų ilgių, pavara – priekinių, galinių ar net visų keturių varančių ratų, o pats tipas – nuo keleivinio iki krovininio. Kam reikalinga tokia įvairovė?

Gamintojai pateikia įvairių skaičių, tačiau dažniausiai vieno pavadinimo mikroautobusas gali būti pasirenkamas iš kelių dešimčių skirtingų modifikacijų. O kurių sričių specialistams reikalingos specifinės modifikacijos?

Kurjerių paslaugų bumas

Visame pasaulyje sparčiai populiarėja kurjerių paslaugos – įvairių prekių pristatymas į namus. Ši sritis auga kartu su internetine prekyba, juk kuo daugiau prekių užsakoma, tuo daugiau jų turi būti pristatoma į namus.

Pavyzdžiui, Vokietijoje 2016 m. buvo pristatyti trys milijardai prekių – tai dvigubai daugiau nei 2000 m. Skaičiuojama, kad pristatytų prekių skaičius dar 2021 m. turėtų pasiekti keturis milijardus. Žvelgiant plačiau į pasaulio statistiką augimas – dar įspūdingesnis: nuo 44 mlrd. 2014 m. iki 65 mlrd. 2016-aisiais.

Tokiu augimo tempu (6–8 proc. kasmet) gali pasigirti labai nedaug verslo šakų. Didelės įtakos tam turi ir tobulėjantys pagrindiniai kurjerių darbo įrankiai – automobiliai. Dažniausiai tai yra dideli mikroautobusai arba furgonai, kurie tampa vis ekonomiškesni, pigiau eksploatuojami ir patogesni.

Tačiau kurjeriams bet kokios transporto priemonės neįsiūlysi. Jos turi atitikti tam tikrus specifinius reikalavimus, pavyzdžiui, mikroautobusai privalo turėti priekinių varančių ratų pavarą bei maksimaliai žemą pakrovimo slenkstį. Kėbulas retai būna pats ilgiausias – dažniau vidutinis ar trumpiausias.

Kai kurie gamintojai gali pasigirti ir kitomis išskirtinėmis, tačiau ne mažiau svarbiomis savybėmis, pavyzdžiui, naujojo mikroautobuso „Mercedes-Benz Sprinter“ pakrovimo slenkstis yra net 80 mm žemesnis nei pirmtako, todėl iš galo įlipti norinčiam vairuotojui nereikia žengti didelio laiptelio. Menkniekis? Galbūt taip, jeigu tą veiksmą atlikti reikia du kartus. Tačiau kurjeriai tai daro po 180 kartų per dieną, tad dėl tokio ergonomiško sprendimo jie išvengia 180 papildomų aukštų̃ laiptų.

Kiekviena sutaupyta sekundė atsiperka

Maisto pristatymas į namus – sritis, turinti didžiulį augimo potencialą. Mažiau nei šimtadalis maisto produktų įvairiose Europos valstybėse šiuo metu perkama internetu, tačiau konsultacijų įmonės „McKinsey“ specialistai spėja, jog ši sritis Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje auga daugiau nei po 10 procentų kasmet.

Čia svarbiausi – laikas ir efektyvi kaina. Kaip ir kurjerių darbe, labai reikšminga vairuotojo vieta bei žemas krovinių skyriaus slenkstis. Be to, mikroautobusai turi būti komfortiški, juk maisto produktus pirkėjui reikia perduoti nesugadintus.

Vairuotojui kiekviena sutaupyta sekundė ir bent keliais procentais sumažinta tikimybė padaryti klaidą taip pat yra vertinga. Tą patį veiksmą atliekant dešimtis kartų, ilguoju laikotarpiu kelios sutaupytos sekundės virsta valandomis. Tokių sistemų pavyzdžių – daugybė.

Komforto įranga naujuose mikroautobusuose jau nedaug nusileidžia asmeniniams automobiliams. Naujame „Mercedes-Benz Sprinter“ galima užsakyti beraktę užvedimo sistemą, galinio vaizdo kamerą, parkavimo jutiklius šonuose, priekyje ir gale. Jei vairuotojui nereikia traukti raktelio iš kišenės ir jo kišti į spynelę, sutaupomos kelios sekundės. Dar kelios – užgesinant automobilį. Išvažiuojant iš parkavimo vietos galinio vaizdo kamera ir jutikliai leidžia nieko nekliudžius manevruoti itin siaurose vietose ir išvengti mikroautobuso ar trečiųjų šalių turto apgadinimų. Nutikus net ir nežymiam eismo įvykiui aikštelėje, prarastas laikas jau skaičiuojamas ne sekundėmis, o dešimtimis minučių. Remontuojant apgadintą mikroautobusą – ir valandomis.

Keleiviams reikia funkcionalumo

Išskirti vieną geriausią keleivinį mikroautobusą yra neįmanoma, nes kiekvienos grupės poreikiai skiriasi. Tačiau kai kurie specifiniai pastebimi daugelyje keleivių grupių.

Vienas tų poreikių yra patikimumas. Nei užsakovas, nei paslaugos teikėjas nenori patirti mikroautobuso gedimo kelionėje ar kitu netikėtu metu, kai prireikia ieškoti pakaitinės transporto priemonės.

Daugybė įrenginių šiandien yra įkraunami naudojant USB jungtis, tad šių turėtų būti užtektinai visame mikroautobuse – ir priekyje, ir gale. Kai kuriuose modeliuose galima papildomai užsakyti bevielio ryšio „Wi-Fi“ stotelę – tuomet kelionė nė vienam neprailgs.

Komfortas – taip pat ne paskutinėje vietoje. Mikroautobusuose „Sprinter“ galima užsakyti itin komfortišką orinę pakabą, užtikrinančią lengvajam asmeniniam automobiliui prilygstantį važiavimo malonumą. Oro kondicionavimas ir šildymas visiems keleiviams, t. y. ortakiai visose sėdynių eilėse, taip pat būtinas atributas tokio tipo mikroautobuse.

Vis dėlto bene svarbiausias yra saugumas. Tai – aktuali savybė visiems vairuotojams, nepaisant, ką jie veža. Todėl tokios sistemos kaip linijų palaikymas, stabdžių asistentas, dėmesio stebėjimas, adaptyvi kruizo kontrolė daugelyje mikroautobusų montuojama kaip papildoma įranga, o modernesniuose jau yra standartinėje komplektacijoje.

Aktuali savybė – pravažumas

Kokio mikroautobuso reikia statybininkams? Tokio, į kurį būtų galima sutalpinti įvairiausius objektus – nuo standartinių europadėklų iki ilgų apdailos detalių. Gerai, jeigu jis gali dar tempti priekabą – taip galima į statybvietę atgabenti įvairios papildomos, trumpam laikotarpiui reikalingos technikos.

Pravažumas – taip pat ne paskutinis. Kelias į statybvietę retai būna asfaltuotas, o kartais iki jos tenka kelis šimtus metrų klampoti, ypač tokiomis oro sąlygomis kaip ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Todėl keturi varantys ratai, aukšta prošvaisa – svarbūs atributai ne vienai įmonei.

Statybininkų batai retai būna švarūs, todėl atsparumas purvui ir ilgaamžiškumas – ne mažiau reikšmingos savybės. Galų gale patikimumas – pakabos detalės statybose naudojamame transporte turi būti itin patvarios, joms tenka daug išbandymų nelygiais keliais ir purvu.

Statybose rečiau įveikiami dideli atstumai, tačiau ekonomiškumas čia – taip pat ne paskutinis. O jis geriausiai atsiskleidžia ne gamintojų pateikiamose lentelėse, bet pakrovus pilną mikroautobusą bei prikabinus priekabą.

Komercinio transporto rinka – masalas gamintojams

Automobilių gamintojai pastoviai ieško naujų nišų plėtrai ir viena jų – komercinis transportas. Naujus sunkvežimius ar mikroautobusus gamintojai pristato retai, tačiau pastarieji metai buvo pažymėti gausiu pikapų derliumi.

„Renault“ ilgus metus turėjo didelę komercinio transporto gamą – „Trafic“, „Master“, „Kangoo“ ir kt., tačiau prieš kurį laiką sumąstė, jog prie jos reikia pridėti ir pikapą. Juolab kad pikapai vis dažniau tarnauja žmonėms ne tik kaip komercinio transporto priemonės, bet ir kaip laisvalaikio praleidimo būdas – į didelę bagažinę gali įkrauti keturratį, krosinį motociklą ar tiesiog daugybę stovyklavimo įrangos. Tad „Renault“ prieš kelerius metus kreipėsi į aljanso partnerius „Nissan“ bei uždėjo savo kiek modifikuotą kėbulą ant „Navara“ pikapo platformos. Taip 2017 m. buvo pristatytas „Renault Alaskan“.

Po kurio laiko tą patį veiksmą atliko ir „Mercedes-Benz“. Ant tos pačios „Nissan Navara“ platformos vokiečiai uždėjo kėbulą ir pavadino jį „X-Class“. 2018-aisiais debiutavęs modelis yra bene labiausiai premium pikapas lyginant su kitais, parduodamais Lietuvoje. Net „Volkswagen Amarok“ prabangos lygiu jam nusileidžia. Beje, jis taip pat debiutavo palyginti neseniai – 2010 m.

Kodėl kiti gamintojai pamėgo „Navara“? Dėl konstrukcijos – šio pikapo gale „Nissan“ sumontavo nepriklausomą pakabą, o tai užtikrina kur kas malonesnį važiavimą nei su vadinamosiomis lingėmis. Toks automobilis gali būti naudojamas ir kasdienėms kelionėms bei nesukelti jokių nepatogumų.

„Fiat“ taip pat ilgus metus buvo žinomas kaip „Ducato“, „Fiorano“, „Doblo“ ir kitų komercinių automobilių gamintojas, kol apsižiūrėjo, kad gamoje taip pat neturi pikapo. Neilgai trukus „Fiat“ susitarė su „Mitsubishi“ ir ant L200 platformos užlipdė savo kėbulą, kurį pavadino „Fullback“ – šis modelis debiutavo rinkoje 2016 m.

Po vieną visiškai naują pikapą kasmet. Mikroautobusų rinka jau yra persotinta naujais modeliais, tačiau pikapai, panašu, yra ta niša, kur naujienų dar sulauksime.

„Volvo Cars” praneša apie 2018 m. pasiektą 14,2 mlrd. Švedijos kronų veiklos pelną

„Volvo Cars“ pranešė apie 2018 m. pasiektą 14,2 mlrd. Švedijos kronų veiklos pelną – 0,9 proc. didesnį nei 2017 m.

 

Grynosios pajamos padidėjo net 21 proc. iki 252,7 mlrd. Švedijos kronų – per metus buvo parduoti 642 253 automobiliai – daugiausiai kompanijos istorijoje ir 12,4 proc. daugiau nei 2017 m. Metų veiklos pelno marža siekė 5,6 proc. – prieš metus ji buvo 6,7 proc.

 

„Šis rezultatas sutapo su mūsų lūkesčiais, bet ne visai atitinka mūsų ilgalaikių planų ambicijas. Nors 2018 m. pajamos ir pardavimai buvo teigiami, bet pelningumui turėjo įtakos tokie išoriniai faktoriai kaip tarifai ir kai kuriose rinkose didėjanti kainų konkurencija, – sako Håkanas Samuelssonas, „Volvo Cars“ prezidentas ir generalinis direktorius. – 2019 metus matome kaip dar vienus augimo metus, kadangi ir toliau išnaudosime stiprią modelių programą ir didėjančias gamybos apimtis. Bet turime būti realistai ir suvokti, kad maržai ir toliau darys įtaką aplinkos poveikis.“

 

Kompanijos paskutiniojo ketvirčio veiklos pelnas siekė 4,5 mlrd. Švedijos kronų – tai 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

 

Paskutinįjį ketvirtį grynosios pajamos padidėjo 20 proc. iki 73 mlrd. Švedijos kronų – pardavus 169 700 automobilių, mažmeninė prekyba padidėjo 7,3 proc., veiklos pelno marža siekė 6,2 proc. (tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 5,9 proc.).

 

2018 m. Lietuvoje buvo parduoti 426 nauji „Volvo“ automobiliai – 16,6 proc. daugiau nei 2017 m. Mūsų šalyje didelių prestižinių SUV segmente pats populiariausias yra „Volvo XC90“ – jų pernai buvo parduota 115 vnt. (15 proc. daugiau nei 2017 m.). Vidutinio dydžio prestižinių SUV segmente kaip ir 2017 m. daugiausiai buvo parduota „Volvo XC60“ – 125 vnt. (20,7 proc. rinkos dalies).