2018-03-26
Du variklius: elektrinį ir benzininį (arba dyzelinį) turintys nedideli automobiliai kaip „Toyota Prius“ yra ekonomiški – tuo neabejoja niekas. Tačiau ko vertos hibridinės technologijos dideliuose automobiliuose kaip „Lexus RX“ ar „Lexus LS“?
Vertos daug. Net nežiūrint į tai, jog vidutinės degalų sąnaudos tokio dydžio automobiliuose retai nukrenta žemiau 10 l/100 km kartelės. Ko vertas komfortas važiuoti didžiuliu reprezentaciniu sedanu ar visureigiu vien elektra – pavyzdžiui, neskubant senamiestyje ar įvažiuojant į namų kiemą. Ir be jokios prievolės kiekvieną vakarą kišti laidą į automobilį, kad jo baterija būtų įkrauta.
Hibridiniai automobiliai yra idealus tarpinis variantas tarp senųjų vidaus degimo motorų ir modernių elektromobilių. Vis tik reikėtų nepamiršti, kad Europa prabangių automobilių gamintojams yra truputį kitoks regionas nei JAV, Azija ir visi kiti. Senajame žemyne, priešingai nei kituose, yra labai populiarūs dyzeliniai automobiliai – tiesa, stebint pastarąsias ekologiškumo tendencijas, tai truks greičiausiai nebeilgai.
Kituose regionuose dominuoja benzininiai automobiliai, o hibridiniai yra puiki ir ekonomiška jų alternatyva. Net ir 10 litrų sąnaudos mieste neatrodo gąsdinančiai, kai daugelis 300-400 AG variklius turinčių benzininių reprezentacinių sedanų vargiai „telpa“ į 15 litrų / 100 km.
Europoje hibridai prigyja sunkiau dėl meilės dyzelinui – kad ir kokie „žali“ tie hibridiniai varikliai bebūtų, ekonomiškumu jie nepralenks dyzelinių. Todėl vis dar yra palyginti nedidelėje nišoje ir populiarumu gali pasigirti tik „Toyota“ hibridai, o prabangūs „Lexus“ populiarumu atsilieka nuo vokiškos trijulės „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“.
Tačiau pokyčiai, panašu, artėja. Hibridinės technologijos pinga, tampa vis populiaresnės, o „Lexus“ skinasi kelią į Europą įvairiausiais būdais. Vienas jų yra automobiliai, parduodami itin geromis kainomis, o tokių šiuo metu – labai daug ir visus juos rasite paspaudę čia.