2019-09-18
Konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ organizatoriai kiekvienais metais sprendžia uždavinį, kas yra „geras vairuotojas“? Tas, kuris moka greitai važiuoti lenktynių trasoje? O gal geriausiai išmanantis eismo taisykles? Mokantis gesinti automobilį, suteikti pirmąją pagalbą? Tiesa slypi kažkur per viduriuką – geriausias vairuotojas yra tas, kuris puikiai išmano ir taisykles, ir automobilių techniką, ir vairavimo subtilybes. Tą viduriuką kiekvienais metais surasti – ne tokia jau paprasta užduotis.
„Pagrindinė tokių konkursų misija – didinti eismo saugumą, todėl mes siekiame patikrinti įvairius vairuotojo sugebėjimus. Gero eismo dalyvio įgūdžių spektras yra labai platus, jis turi išmanyti eismo taisykles, gerai vairuoti, jausti automobilį, greitai adaptuotis prie naujovių. Mums svarbu, kad galėtume dažnai keisti užduotis, jas tobulinti, todėl konkursui renkamės universalius, įvairioms disciplinoms pritaikomus automobilius. Taip užtikriname, kad vairuotojai pasiruošti iš anksto negalėtų, ir todėl ant nugalėtojų pakylos kasmet matome skirtingus žmones“, – teigia konkurso organizatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.
Būtinybė greitai adaptuotis
Vis dėlto svarbiausia konkurso dalis yra užduotys, tiesiogiai susijusios su automobiliais ir esančios vairavimo esmė. Todėl atrankiniuose etapuose visada jos būna bent dvi, o finale tenka bent 3–4 vairavimo užduotys.
Pavyzdžiui, 2019 m. konkurso dalyviai įvairiose slalomo trasose varžosi „Suzuki Swift Sport“ hečbeku ir „Suzuki Vitara“ krosoveriu. Pirmuoju reikia įveikti ant slidžių, vandeniu nuolat laistomų dangų sudėliotą trasą, antruoju – slalomą važiuojant atbulomis.
Nors tai visiškai skirtingi automobiliai, jie leidžia maksimaliai įgyvendinti organizatorių tikslą – patikrinti, kaip greitai vairuotojai sugeba adaptuotis prie naujovių.
Laiko prisitaikyti konkurso dalyviai neturi daug. Slalomo trasas jie praeina pėsti ir tik iš šalies pamato, kaip jas automobiliu įveikia teisėjas, o patys jau pirmo bandymo metu turi parodyti geriausią rezultatą.
„Dalyvaujant tokiame konkurse reikia būti labai atsargiam, negali važiuoti maksimaliai greitai, kai esi nesusipažinęs su automobiliu. Tačiau rungtys ant slidžių paviršių – puikus būdas patikrinti, kaip žmogus jaučia automobilį“, – sakė konkurso atrankos etapo Kaune nugalėtojas Miroslavas Račkovski.
Jo teigimu, prie bet kokio automobilio vairo atsisėdęs geras vairuotojas turi sugebėti jį suvaldyti. Žinoma, kai automobilis iš prigimties yra gerai subalansuotas, užduotis tampa gerokai lengvesnė ir įveikti ją – paprasčiau.
Reikalingi universalūs automobiliai
Praktika rodo, jog priprasti prie daugelio anksčiau nevairuotų automobilių konkurso dalyviams pavyksta puikiai, tam įtakos turi ir organizatorių pasirenkami modeliai. Kelerius metus slalomo trasose būdavo naudojami „Toyota“ automobiliai – C-HR krosoveris, „Auris“, „Yaris“ hečbekai, bekelėje – „Land Cruiser“ visureigis ar „Hilux“ pikapas.
Praėjusiais metais organizatorių žvilgsnis nukrypo į kito Japonijos automobilių gamintojo – „Suzuki“ – pusę. Pagrindinis tokio pasirinkimo kriterijus – tai vienas iš gamintojų, kurio gamoje yra universalių ir įvairioms užduotims pritaikomų modelių, tad jau antrus metus atrankiniuose etapuose žmonės varžosi prie šių automobilių vairo.
„Swift Sport“ yra lengvas bei puikiai valdomas hečbekas, jau iškovojęs „Sportiškiausio automobilio“ titulą „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimuose. Šis modelis dažniausiai naudojamas slalomo rungtims, kuriose svarbus automobilio manevringumas, greitis, – vairuotojai mokosi valdyti sportišką modelį.
„Vitara“ yra erdvus krosoveris, tad organizatoriai jam parengia kitokio tipo užduotis. Įprastai joms reikia specifinių įgūdžių, pavyzdžiui, šiemet atrankos etapuose šiuo modeliu reikia visą slalomo trasą įveikti atbulomis ir pastatyti į itin siaurą vietą. Tačiau manevravimą ankštose vietose gerokai palengvina statymo jutikliai bei atbulinės eigos vaizdo kamera – bene visi „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso dalyviai automobilį sugebėjo įbrukti į tokias siauras vietas, kurių atitikmenis mieste surasti būtų neįmanoma.
Dar vienas „Vitara“ modelis naudojamas specialiai rungčiai – detalės keitimui. Kauno etape tai buvo salono filtras ir daugelis konkurso dalyvių sugebėjo ją pakeisti per kelias minutes. Geriausias laikas – mažiau nei pusantros minutės. Klaipėdoje reikėjo keisti oro filtrą, čia geriausiai pasirodęs vairuotojas užtruko vos daugiau nei dvi minutes.
Konkurso finale, kuris vyks Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodrome, automobilių bus dar daugiau. Vairuotojai varžysis ne tik slalomo trasose su „Suzuki“ hečbekais bei krosoveriais, bet ir tikru visureigiu „Jimny“ bekelės rungtyje. Tačiau tikslių užduočių organizatoriai neatskleidžia, kaip visada, jas dalyviai sužinos tik rugsėjo 29 d. vyksiančio finalo metu.