2018-10-24
Automobiliai buvo ir tebėra vieni pagrindinių aplinkos teršėjų. Nors pačia bendriausia prasme „blogis“ yra degalų nutekėjimai, nugaravimai, atitarnavusios eksploatacinės medžiagos, alyva, agregatai bei atliekos po aptarnavimo, padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkės, visgi didžiausia bėda patenka degant dyzelinui ir benzinui. Kaip su tarša kovoja transporto priemonių gamintojai ir kokias technologijas turi naujausi komerciniai automobiliai?
Automobilio variklyje, sudegant 1 kg benzino, kartu sudega apie 14 kg oro, o į atmosferą išmetama apie 15 kg įvairių dujų mišinio. Vadinasi, vienas automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. km ir sunaudodamas po 7 kg benzino 100 km, išmeta apie 10 tonų įvairių dujų mišinio. Padauginkite šį skaičių iš šiuo metu planetos keliais zujančių maždaug 1,25 mlrd. transporto priemonių, o vėliau iš tarkim keliolikos tūkstančių kasmet nuvažiuojamų kilometrų ir šypsena veide greičiausiai dings.
Kodėl? Todėl, kad sergamumo bei mirtingumo struktūroje lėtinės neinfekcinės plaučių ligos tarp kitų ligų yra trečioje–penktoje vietoje. Statistika liudija, kad vien Senajame žemyne kasmet oro tarša prisideda prie maždaug 425 000 pirmalaikių mirčių. Kitaip tariant, motyvacijos rūpintis automobilių draugiškumu aplinkai yra daugiau nei pakankamai.
Šioje srityje dirbantys inžinieriai pakankamai sėkmingai sprendžia praktiškai visas su tarša susijusias problemas ir „telpa“ į sparčiai griežtėjančius ekologinius reikalavimus. Tai ypač akivaizdu analizuojant komercinio transporto technines charakteristikas. Nors „Euro 1“ ir „Euro 6“ variklius skiria viso labo pora dešimtmečių, tačiau lyginant galingumą, degalų sąnaudas ir pro duslintuvą į aplinką patenkančius teršalus, skaičiai atima žadą: „arklių“ padaugėjo bemaž dvigubai, apetitas dyzelinui sumenko apie 40 proc., o kenksmingų dujų 1 senos kartos komercinė transporto priemonė išmesdavo tiek, kiek dabar pro duslintuvus paleistų pusšimtis modernių modelių.