2018-12-05
Apie autonomines technologijas asmeniniuose automobiliuose girdime kone kasdien: vienas gali važiuoti nenukrypdamas iš eismo juostos, kitas jau moka ir persirikiuoti, o trečio gamintojas jau testuoja modelius, kuriems užteks balsu pasakyti adresą ir jie į tašką B nugabens be žmogaus įsikišimo. O kokia situacija komercinio transporto rinkoje?
Iš esmės ta pati. Lengvųjų komercinių automobilių gamyklos priklauso tiems patiems savininkams kaip ir asmeninių – „Peugeot“ ar „Renault“ daug klausimų nekelia, tačiau ir tokie kaip „Iveco“ ar MAN nėra nepriklausomi – pirmasis yra patronuojamas „Fiat“, antrasis – „Volkswagen“. Todėl technologinis progresas lengvuosiuose komerciniuose automobiliuose čia yra ne ką mažesnis nei asmeniniuose. Reikalai su vilkikais yra kitokie, tačiau ši rinka gerokai inertiškesnė, transformuojama sunkiau.
Būtent komerciniam transportui autonominio vairavimo technologijos yra aktualesnės – logistikos įmonės sutaupytų labai daug kaštų, jeigu nereikėtų vairuotojams mokėti atlyginimų. Didžiausios Europos pervežimų bendrovės savo parkuose turi tūkstančius komercinio transporto priemonių ir bent dukart daugiau vairuotojų – jos itin suinteresuotos autonominių technologijų plėtra.
Jos ateis dar ne kitąmet, tačiau po dešimtmečio nereikėtų stebėtis pamačius greitkelyje kursuojantį mikroautobusą be vairuotojo. O po poros dešimtmečių greičiausiai teks nusistebėti pastebėjus mikroautobusą, kurio salone dar sėdi žmogus. Tai nereiškia, kad vairuotojų profesija visiškai išnyks – tam tikrų sričių profesionalų visada reikės, tačiau jos perspektyvos nėra didelės.