2018-12-03
Kai kalbama apie automobilių variklius ir būtinybę diegti ekologiškas technologijas, neretai pasigirsta priešingų teiginių – neva koncentruotis reikia ne į asmenines transporto priemones, o konteinerinius laivus, mat 15 didžiausių pasaulyje konteinervežių į aplinką išmeta daugiau nuodingųjų dujų nei visi automobiliai kartu sudėjus. Ar tai tiesa?
Bene pagrindinė ir žalingiausia laivų išmetama emisija yra sieros oksidai – šioje srityje jie yra numeris 1 pasaulyje, o šiuolaikiniai automobiliai tokio tipo dujų praktiškai neišmeta. Tai nuodingos dujos ir daugiausia jų susidaro dėl to, kad laivuose deginamas mazutas – naftos atliekos, gaunamos pagaminus benziną ir dyzeliną.
Tačiau nuodingų dujų yra gerokai daugiau: tai ir azoto oksidai, anglies dvideginis ir kt. Sudėjus visas pasaulyje išmetamas nuodingas šiltnamio efektą, rūgštų lietų ir kitas negandas sukeliančias dujas, laivybai priskiriama tik apie 4 proc.
Net ir transporto sektoriuje laivyba išmeta tik apie 11 proc. dujų, panašiai kaip ir oro transportas. Skaičiuojama, kad apie 34 proc. priklauso sunkvežimiams, o daugiausia – apie 40 proc. – lengviesiems automobiliams. Kaip taip gali būti?
Dideli konteinervežiai vartoja tonas mazuto, tačiau vienu metu gali gabenti tūkstančius transporto priemonių ir kitokio tipo krovinių. Pavyzdžiui, Klaipėdos uoste gruodį buvo prišvartuotas „MSC Ingy“ tanklaivis, galintis talpinti iki 19 500 TEU (standartinių konteinerių vienetų). Vieną iškrautą konteinerį po to turi gabenti vienas vilkikas, o devyniolika tūkstančių vilkikų šimtui kilometrų įveikti vartoja gerokai daugiau dyzelino nei bet koks konteinervežis. Ant vienos automobilvežio platformos telpa 8-10 automobilių – net jeigu jie būtų labai ekonomiški, kartu sudėjus vis tiek vartotų daugiau degalų už juos atgabenusią sunkiasvorę transporto priemonę.