Spalio 28 dieną prasidėsiančiuose „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose varžysis net keturi „Mercedes-Benz“ logotipą turintys modeliai. Visi jie – skirtingus rinkos segmentus atstovaujantys automobiliai, nuo kompaktiško, modernaus hečbeko CLA iki komfortiško, prabangaus SUV etalono GLS.

Viso rinkimuose dalyvaus 37 automobiliai, tarp kurių daugiausia yra būtent didesnio pravažumo modelių – net 22. Per mėnesį truksiantį laikotarpį juos įvairiomis sąlygomis bandys iš geriausių Lietuvos žurnalistų sudaryta komisija, o galutiniai sprendimai bus paskelbti paskutinį lapkričio penktadienį – 29 d.

Visko tiesiog daugiau

Pats prabangiausias šiuose rinkimuose dalyvaujantis automobilis yra naujasis „Mercedes-Benz GLS“ – tai tarsi S klasė visureigio kėbule. Aukščiausio lygio prabanga, komfortas, garso izoliacija, saugumas bei patys moderniausi vairavimo asistentai – tokiame automobilyje gerokai sunkiau rasti funkciją, kurios nėra, nei išvardinti tas, kurios yra.

Lyginant su pirmtaku, šis modelis tapo 77 mm ilgesnis ir 22 mm platesnis, o ratų bazė pailgėjo 60 mm. To naudą jaučia kiekvienas automobilio keleivis, o ypatingai sėdintys antroje eilėje. Praktiškumo šiam septynviečiam SUV taip pat netrūksta – jo bagažinė yra talpiausia tarp visų „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų dalyvių (890 litrų), o nulenkus galines sėdynes, jos erdvė padidėja net iki 2 400 litrų. Tą padaryti itin paprasta – jos nulenkiamos vieno mygtuko paspaudimu.

Rinkimams pristatoma modifikacija „GLS 400d 4MATIC“ pirmauja ir dar vienoje srityje – jame sumontuotas 6 cilindrų dyzelinis variklis pasiekia didžiausią sukimo momentą, 700 Nm. To pakanka, jog septynvietis erdvus 5,2 m ilgio modelis iki 100 km/val. įsibėgėtų kaip sportiškas hečbekas – per 6,3 sek.

Komfortiška orinė „Airmatic“ pakaba yra jau standartinė GLS visureigio įranga. Papildomai užsakoma pati išmaniausia pasaulyje SUV automobilio pakaba – kelio paviršių skenuojanti ir amortizatorių kietumą pagal jo būklę pritaikanti „E-Active Body Control“.

Modifikacijos – įvairiems skoniams

Šiemet pristatytas naujos kartos „Mercedes-Benz GLE“ visureigis išsiskiria modifikacijų gausa – jame montuojami įvairūs benzininiai bei dyzeliniai varikliai, itin ekologiški hibridiniai, o išskirtinio našumo mėgėjams skirti AMG modeliai.

Ekologijai skiriama itin daug dėmesio – GLE buvo pirmasis visureigis klasėje, kurio 6 cilindrų dyzelinis variklis atitiko „Euro 6d“ emisijų reikalavimus. Rudens pradžioje buvo pristatytos dvi hibridinės versijos, „GLE 300 e 4MATIC“ bei „GLE 350 de 4MATIC“. Pastaroji tapo geriausiu įrodymu, jog hibridinis variklis yra geriausias santykis tarp praktiškumo ir ekologijos – su 31,2 kWh talpos baterija vien elektra šis visureigis gali įveikti daugiau nei 100 kilometrų, o vidutinės jo degalų sąnaudos – 1,1 l/100 km.

„Jau tapo įprasta, kad kiekvienas naujas „Mercedes-Benz“ modelis turi vis daugiau dirbtinio intelekto apraiškų – jie tampa vis protingesni. GLE taip pat turi gausybę elektroninių pagalbininkų, kurie gerai asistuoja valdant automobilį kritinėse situacijose, reguliuoja pakabą, transmisiją. Su pačiu automobiliu galima išmaniai bendrauti naudojant naująją MBUX sistemą, jos funkcionalumas taip pat palieka įspūdį“, – savo įspūdžius po pažinties su GLE SUV modeliu pasakoja vienas iš dešimties „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų komisijos narių Valdas Valiukevičius.

Rinkimams pristatoma versija yra aukso viduriukas – „GLE 350 d 4MATIC“ pasiekia 272 AG ir 600 Nm sukimo momentą, kuris visas pasiekiamas vos prie 1 200 variklio aps./min. Tai užtikrina įspūdinga trauką bet kuriuo metu ir nedideles degalų sąnaudas, kurias pasiekti leidžia išmani 9 laipsnių automatinė pavarų dėžė.

Drąsus dizainas sulaukė sėkmės

Visureigio ir kupė mišinys automobilių rinkoje atsirado ne taip ir seniai, tačiau šiandien tai – populiarus segmentas ir vienas pagrindinių jo atstovų yra „GLC Coupé“ modelis. Kompaktiškas visureigis pasižymi drąsiu dizainu ir suderintomis savybėmis, užtikrinančiomis gerą komfortą, sportiškumą bei SUV būtiną pravažumą.

GLC serijos automobiliai yra bestseleriai visame pasaulyje, daugybė jų matoma ir Lietuvos gatvėse. Pirmosios kartos SUV bei kupė modeliai vairuotojus papirko savo universalumu, o atnaujintoje versijoje ši savybė papildyta moderniais atributais kaip išmania „Mercedes-Benz User Experience“ (MBUX) informacine balsu valdoma sistema, dalinį autonominį važiavimą užtikrinančiais vairavimo asistentais ir benzininiais varikliais su 48 voltų įtampos sistema bei elektrinio generatoriaus suteikiamu papildomu sukimo momentu.

Mažas, bet komfortiškas

„Mercedes-Benz CLA 220“ – ketvirtasis trikampės žvaigždės logotipu paženklintas modelis, dalyvaujantis „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose. Tai kompaktiškas itin drąsaus dizaino pavyzdys ir vienas nedaugelio modelių, kurį dar galima užsakyti su mechanine pavarų dėže.

Tai vienas mažiausių „Mercedes-Benz“ gamos kūrinių, tačiau komforto savybėmis jis beveik nenusileidžia didiesiems sedanams bei visureigiams – pavyzdžiui, šiame modelyje papildomai užsakomas „Energizing Package Plus“ įrangos paketas, kuriame – automatinė klimato kontrolė „Thermotronic“, geresnė garso sistema, šildomos sėdynės su masažo funkcija bei jaukumą suteikiantis apšvietimas.

Visi šie modeliai pretenduoja į 12 nominacijų tarp kurių, be pagrindinių „Lietuvos metų automobilio 2020“ bei „Tautos automobilio 2020“, geriausieji bus apdovanoti už geriausią informacinę sistemą, dizainą, saugumą ir kitas savybes. Rinkimų startas bus paskelbtas spalio 28 d. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, o visų nominacijų nugalėtojai paaiškės apdovanojimų vakare lapkričio 29 d.

Ateityje „Volvo“ pirkėjai turės apsispręsti – ar jie nori iš elektros tinklo įkraunamo naujo „Volvo“, ar ne? Šiandien „Volvo Cars“ pristatė „XC40 Recharge“ elektromobilį – pirmą kompanijos vien tik elektra varomą automobilį, taip pat pirmą visiškai naujos „Recharge“ gamos modelį.

„Volvo XC40 Recharge“, kuris pagamintas naudojant daug apdovanojimų pelniusio populiaraus mažo SUV „XC40“ platformą, yra pirmas vien tik elektra varomas „Volvo“ modelis. Jo debiutas žymi milžinišką „Volvo Cars“ žingsnį: tai yra ne tik pirmas gamintojo elektromobilis, bet ir pirmas „Volvo“ automobilis su visiškai nauja multimedijos įranga, naudojančia „Google“ operacinę „Android“ sistemą.

Per kitus penkerius metus „Volvo Cars“ kasmet pristatys po naują elektromobilį – iki 2025 metų 50 proc. parduodamų automobilių bus varomi vien tik elektra, o kitą dalį sudarys hibridai. Visi elektriniai ir iš tinklo įkraunamą hibridinę pavarą turintys „Volvo“ automobiliai turės bendrą „Recharge“ pavadinimą.  

Jau nuo 2020 metų pradžios visi, apsilankę „Volvo Cars“ internetinėje svetainėje, bus klausiami ar nori pasirinkti „Volvo Recharge“ automobilį. O dar labiau skatinant automobilių su elektros pavara įsigijimą, kiekvieną iš tinklo įkraunamą „Volvo Recharge“ modelį metus bus galima krauti nemokamai, pirkėjui kompensuojant vidutinę šiuo laikotarpiu sunaudotos elektros kainą. 

„Mes jau ne kartą patvirtinome – „Volvo Cars“ ateitis yra elektrinė, – sako Håkanas Samuelssonas, kompanijos generalinis direktorius. – Šiandien žengėme labai svarbų žingsnį šio tikslo link, pristatydami vien tik elektra varomą „XC40“ elektromobilį ir naują „Recharge“ modelių gamą.“ 

„Volvo XC40 Recharge“ yra visiškai „Volvo“ pirkėjų lūkesčius pateisinantis automobilis, su itin pažangia elektrine visų ratų pavara, kuris gali nuvažiuoti daugiau kaip 400 kilometrų (WLTP matavimo ciklu) vienu įkrovimu ir pasiekia 408 AG. Greitojo įkrovimo stotelėje akumuliatorius iki 80 proc. galima įkrauti vos per 40 min. 

Multimedijos įranga su „Android“ operacine sistema yra visiškai integruota į „Volvo On Call“ – skaitmeninę kompanijos jungliųjų paslaugų platformą. Naudodamiesi ja, iš tinklo įkraunamų hibridų vairuotojai galės matyti kokį atstumą jie nuvažiuoja vien tik elektra. 

Siekiant patenkinti numatomą itin didelį „Recharge“ automobilių poreikį, „Volvo Cars“ patrigubins automobilių su elektros pavara gamybą ir jau nuo kitų metų populiarius „Recharge“ modelius siūlys fiksuotos „Designer‘s Choice“ komplektacijos, taip užtikrinant itin greitą pristatymo laiką. „Volvo Cars“ planuoja, kad 2020 metais iš tinklo įkraunamų automobilių pardavimas sudarys 20 proc. visų parduotų modelių.

Visi „Volvo“ gamos modeliai – nuo mažų SUV „XC40“, 60-os serijos modelių iki kompanijos flagmanų didžiųjų SUV „XC90“ – turės ir „Recharge“ versiją. „Volvo Cars“ yra vienintelis automobilių gamintojas, siūlantis visų gamos modelių versijas su iš tinklo įkraunama elektros pavara.

„XC40 Recharge“ ir „Recharge“ automobilių gama iš esmės prisidės prie taip pat šiandien pristatyto ambicingo kompanijos veiksmų plano, kuriuo numatomi realūs veiksmai, sutampantys su Paryžiaus klimato kaitos susitarimu ir padėsiantys įgyvendinti „Volvo Cars“ ambicijas iki 2040 metų tapti klimatui įtakos nedarančia kompanija.

Šiandien „Volvo Cars“ pristatė vieną ambicingiausių automobilių pramonės planų, kuriuo nuo 2018 iki 2025 m. bus 40 proc. sumažinta automobilio viso ciklo (gamyba ir eksploatacija) anglies dvideginio tarša. Tai yra pirmasis realus žingsnis „Volvo Cars“ siekiuose iki 2040 metų tapti klimatui įtakos nedarančia kompanija.  

Šis planas apima realius veiksmus, sutampančius su globaliu 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, kuriuo siekiama, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. 

„Volvo Cars“ 2040 planas apima ne tik išmetamųjų dujų emisijos mažinimą diegiant elektrines pavaras – dar vieną sritį, kurioje kompanija pirmauja – bet ir anglies dvideginio emisijų mažinimą visose gamybos vietose, tiekiant medžiagas, taip pat naudojant perdirbimą ir antrinį medžiagų panaudojimą. 

Artimiausiame 2040 plano etape „Volvo Cars“ imsis ambicingų ir neatidėliotinų priemonių, siekiant automobilio viso ciklo CO2 emisiją nuo 2018 iki 2025 metų sumažinti 40 proc. Tuo pačiu planuojama, kad šio etapo pabaigoje gamybos vietos visiškai neturės įtakos aplinkai.

„Mes keičiame savo kompaniją imdamiesi konkrečių veiksmų, o ne simbolinių pažadų, – sako Håkanas Samuelssonas, įmonės generalinis direktorius. – Todėl „Volvo Cars“ imsis sprendimų srityse, kurias gali įtakoti, tokiose kaip gamyba ir automobilių emisija. Ir mes šių tikslų sieksime visur, kur tik turime įtakos – nuo tiekėjų iki energetikos sektoriaus, kviesdami prisijungti prie mūsų siekiant klimato neįtakojančios ateities.“

Siekiant itin didelio 40 procentų vieno automobilio CO2 taršos sumažinimo iki 2025 metų, kompanija yra numačiusi daug priemonių skirtingose veiklos srityse. Jau anksčiau buvo skelbta, kad viena pagrindinių krypčių yra tikslas, kad iki 2025 metų 50 procentų visų parduodamų automobilių sudarytų elektromobiliai, taip nuo 2018 iki 2025 metų 50 procentų sumažinant automobilių anglies dvideginio emisijas.

Kitas artimiausias etapas yra iki 2025 metų 25 proc. sumažinti CO2 emisijas, susijusias su tiekimu visame pasaulyje, naujų „Volvo“ automobilių gamyboje naudoti 25 proc. perdirbto plastiko ir 25 proc. sumažinti anglies dvideginio emisiją, susijusią su kompanijos veikla, įskaitant gamybą ir logistiką.

„Volvo Cars“ tapo pirmuoju tradiciniu automobilių gamintoju, įsipareigojusiu elektrifikuoti visus savo modelius ir etapais stabdyti automobilių su tik vidaus degimo varikliais gamybą. Jau nuo šių metų visi nauji „Volvo“ modeliai turės elektros pavarą, o šiandien kompanija pristato savo pirmąjį elektromobilį „Volvo XC40 Recharge“. Pradedant šiuo modeliu, „Volvo Cars“ skelbs apie kiekvieno naujo modelio viso ciklo vidutinę anglies dvideginio taršą.

„XC40 Recharge“ yra pirmasis „Volvo Cars“ naujos „Recharge“ gamos automobilis. „Recharge“ vardą turės visi automobiliai, varomi tik elektra arba turintys iš tinklo įkraunamą hibridinę pavarą. „Recharge“ gama bus siekiama dar labiau padidinti automobilių su elektros pavara pardavimus, taip pat skatinti iš tinklo įkraunamų hibridinių modelių vairuotojus kuo dažniau naudoti elektrinį „Pure“ režimą. 

Į Lietuvą jau atvyko pavasarį visam pasauliui pristatytas populiarusis visureigis „Mercedes-Benz GLC“ bei jo „Coupé“ kėbulo versija. Patraukliu dizainu, novatoriškomis technologijomis ir našiais varikliais išsiskiriantis modelis pasižymi erdviu salonu bei pakaba, suderinančia kasdienį vairavimo malonumą, komfortą bei pravažumą.

„Mercedes-Benz GLC“ yra bestseleris visame pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos. Šis automobilis suderina saugumą, erdvę ir efektyvumą, tuo žavėdamas ne tik vairuotojus, bet ir jų šeimas. Tad vos po šio modelio pristatymo sulaukėme daugybės susidomėjusių klientų klausimų. Ir dabar atrodo, jog šis modelis bus sėkmingesnis už pirmtaką, juk jis – dar geresnis už puikų pirmosios kartos modelį“, – teigia oficialaus „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje „Silberauto“ pardavimo vadovas Rolandas Samuolis.

Pažangus įkraunamas hibridas

„Mercedes-Benz GLC“ modelis išsiskiria plačia variklių gama: benzininiai, dyzeliniai ir hibridiniai, pasiekiantys nuo 163 iki 320 AG.

Galingiausias visos gamos modelis GLC 300 e 4MATIC kartu yra ir ekonomiškiausias. Dviejų variklių – benzininio (211 AG, 350 Nm) ir elektrinio (120 AG, 440 Nm) – derinys užtikrina pakankamą galią bet kuriai važiavimo situacijai: sistema pasiekia 235 kW (320 AG) pajėgumą bei net 700 Nm sukimo momentą.

Šis modelis 100 km/val. greitį pasiekia vos per 5,7 s. Vidutinės tokio greito automobilio benzino sąnaudos tėra vos 2,2–2,5 l/100 km, o į aplinką jis išmeta 51–57 g/km CO₂ emisijų. Viename pažangiausių visoje rinkoje hibridinių automobilių GLC 300 e 4MATIC montuojama 13,5 kWh talpos elektros baterija. Ji ir galingas variklis užtikrina, kad tik elektros pavarą naudodamas automobilis galėtų pasiekti didesnį nei 130 km/val. greitį ir įveikti 39–43 kilometrus, į aplinką neišmesdamas nė gramo anglies dioksido (matuojant naujuoju WLTP režimu).

Be hibridinės jėgainės, GLC modelis turi dar penkių skirtingų galingumų modifikacijas: dvi benzinines (su 48 V elektros įtampos sistema ir „EQ Boost“ technologija) bei tris dyzelines. Visos varomos keturiais ratais bei turi 9 laipsnių automatines pavarų dėžes.

Benzinu varomi GLC 200 4MATIC bei GLC 300 4MATIC modeliai išsiskiria pažangia 48 V įtampos sistema, kuri leido gerokai sumažinti galingų modelių (197–258 AG) degalų sąnaudas – jos vos viršija 7 l/100 km. Hibridinės sistemos baterija įkraunama automobiliui lėtėjant arba stabdant bei gali suteikti papildomą 150 Nm sukimo momentą įsibėgėjimo metu. Palaikant tolygų važiavimo greitį sistema gali išvis išjungti benzininį variklį.

Saugumas – pirmiausia

85 procentai klientų Vokietijoje saugumą nurodė kaip vieną svarbiausių GLC apibūdinančių kriterijų. Naujasis modelis šią savybę išlaikys – jame galimos bene visos moderniausios „Daimler“ koncerno modeliuose montuojamos saugumo sistemos.

GLC diegiama „Active Distance Assist DISTRONIC“ užtikrina autonominį stabdymą išvydus kliūtį, kartu su „Active Steer Assist“ leidžia atsipalaiduoti eismo spūstyse, važiuojant iki 60 km/h greičiu. Ši sistema taip pat užtikrina, jog eismo spūstyje automobilis pats pasuktų į šalikelę ir padarytų koridorių skubančiam automobiliui su įjungtais švyturėliais. Važiuojant nuo 80 iki 180 km/val. greičiu ir spustelėjus posūkio rankenėlę, „Active Lange Change Assist“ gali asistuoti keičiant eismo juostas.

Nepastebėtai viršyti greitį su GLC bus beveik neįmanoma dėl „Active Speed Limit Assist“ funkcijos – veikdama kartu su kelio ženklų atpažinimo programa „Traffic Sign Assist“ ji žino, koks greitis yra konkrečioje atkarpoje, ir apie tai įspėja vairuotoją.

„Mercedes-Benz GLC“ SUV ir „Coupé“ modeliuose taip pat montuojami parkavimo ir manevravimo su priekaba asistentai. Manevruojant atbulomis nedideliu greičiu (iki 10 km/val.) ir sistemai užfiksavus kliūtį, automobilis bus sustabdomas automatiškai.

Išskirtinį važiavimo komfortą GLC modelyje užtikrina papildomai užsakoma „Dynamic Body Control“ pakabos sistema. Amortizavimo jėgos kiekvienam ratui reguliuojamos individualiai, pagal pasirinktą važiavimo programą, greitį ir kelio sąlygas. Ši moderni sistema GLC montuojama pirmą kartą.

Prie standartinėje įrangoje esančių efektyvių LED žibintų papildomai gali būti užsakoma „Multibeam LED“ sistema, užtikrinanti nepriekaištingą matomumą tamsiu paros metu. Ji pritaiko žibintų spindulį pagal eismo situaciją ir „iškerpa“ jį taip, kad priešais esantys eismo dalyviai nebūtų akinami, o GLC vairuotojas kelią matytų tarsi būtų įjungtos tolimosios šviesos.

Naujuosius „Mercedes-Benz GLC“ SUV ir „Coupé“ modelius jau galima apžiūrėti bei išbandyti visuose Lietuvos „Silberauto“ salonuose.

Norint nugalėti konkurse „Geriausias Lietuvos vairuotojas“, nepakanka gerai jausti automobilį ir mokėti jį pačiam suremontuoti. Konkurso organizatoriai finalo dalyviams sugalvoja begalę sudėtingiausių užduočių: nuo teorinių žinių apie automobilizmą ir eismą patikrinančių testų iki praktinių pasikrapštymų, parodančių automobilio veikimo išmanymą. O vairuoti finale šiemet reikėjo taip pat ne vieną, o tris visiškai skirtingus automobilius, prieš tai nesusipažinus su jais ir rodant gebėjimus skirtingose trasose.

„Geriausio Lietuvos vairuotojo 2019“ titulą pelnęs Tomas Benetis tikina, kad jam prie skirtingų „Suzuki“ automobilių laiko priprasti visiškai nereikėjo, o pabandęs važiuoti bekele su „Suzuki Jimny“, jis pats užsinorėjo ateityje vairuoti tikrą visureigį.

Skirtingi automobiliai geriausiems problemų nesudarė

Šių metų „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurse dalyviams teko išmėginti tris automobilius. Atrankos etape jie vingiavo slalomo trasose į priekį ir atbulomis sportišku „Suzuki Swift Sport“ bei miesto krosoveriu „Suzuki Vitara“, o finale buvo pasiūlytas desertas – sunkiausiai bekelei sukurtas „Suzuki Jimny“ visureigis.

Automobiliai – skirtingi. „Swift“ buvo sumontuota mechaninė pavarų dėžė, „Vitara“ – automatinė, o su „Jimny“ važiuojant bekelės trasa teko panaudoti ir lėtinančią pavarą, ir diferencialo blokavimą. Susipažinti su automobiliais, priprasti prie jų valdymo ypatybių ir gabaritų laiko nebuvo skirta, tačiau geriausiems vairuotojams jo ir nereikėjo.

„Laipioti iš vieno į kitą tikrai nebuvo sudėtinga. Perprasti automobilius nebuvo kada ir nors jie labai skirtingi, tačiau vairuoti buvo paprasta“, – sakė konkurso nugalėtojas, geriausias 2019-ųjų metų Lietuvos vairuotojas Tomas Benetis.

Geriausia Lietuvos vairuotoja antrą kartą tapusi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova sakė, kad „Suzuki“ modeliai pasirodė netgi lengviau nei ji tikėjosi valdomi. Turbininis „Swift Sport“ nustebino sportiškumu, o „Vitara“ – manevringumu.

Sportiškumas gali ir koją pakišti

„Su „Swift“ aš važiavau jau antrą kartą. Iš tiesų šis modelis man pakišo koją praėjusiais metais. Ant slidžios automobilį pasukančios plokštės mums reikėjo užvažiuoti ne didesniu nei 40 km/val. greičiu. Aš tiesiog įjungiau antrą pavarą ir nemaniau, kad jis taip įsibėgės. Greičio matuoklį kirtau 67 km/val. greičiu ir, žinoma, gavau daug baudos taškų. Šiemet važiavau gerokai atsargiau, o automobilis man labai patiko. „Vitara“ nustebino manevringumu. Automobilis gana nemažas, tad pamačiusi siaurėjančią slalomo trasą, kuria reikia važiuoti atbulomis, maniau, be pasitaisymų niekaip nepavyks jos įveikti tokiu automobiliu, tačiau pasirinkus reikiamą trajektoriją, visur tilpti buvo galima be jokių problemų“, – įspūdžiais apie rungtis finaliniame etape ir praėjusių metų prisiminimais dalijosi O. Židovlenkova.

Geriausio jaunojo vairuotojo titulą pelnė vos 1 metus vairuotojo pažymėjimą turintis Domantas Pranys. Tačiau jis atskleidžia, kad jo vairavimo stažas gerokai didesnis, mat senelis jį prie vairo pasodino labai anksti. Tad ir šis vairuotojas nematė jokių bėdų persėsdamas iš automobilio su mechanine pavarų dėže į automobilį su „automatu“, nuo sportiško hečbeko į tikrą visureigį.

„Kadangi vairuoju nuo vaikystės, domiuosi automobiliais, šiuo sportu, man tai – vienas įdomiausių dalykų, o vairavimo užduotys neatrodė sunkios. Teko vairuoti įvairių tipų automobilius, tad „Suzuki“ pasirodė gana lengvai vairuojami. Geram rezultatui labiau reikėjo kruopštumo ir tikslumo trasoje“, – savo pergalės paslaptimis dalinosi Domantas Pranys.

Dalyvius sužavėjo bekelė

Didžiausių dalyvių ovacijų sulaukė naujasis „Suzuki Jimny“, kurį reikėjo vairuoti bekelės trasoje. Čia reikalingi visiškai kitokie vairavimo įgūdžiai nei ant asfalto: mokėti pajusti automobilį, matyti kelią, sukibimą ir, svarbiausia, neužklimpti ar nenuvirsti nuo itin stataus šlaito. „Jimny“ yra kurtas važiuoti visiška bekele ir dalyviams teko įrodyti, kad jie geba su tokiais iššūkiais susidoroti. Įdomu tai, kad geriausiai sekėsi tiems, kurie bekelėje nėra važinėję.

„Iš visų konkurse išbandytų automobilių man labiausiai patiko „Suzuki Jimny“. Pamilau jį iš karto, vos tik jis pasirodė. O čia dar gavau galimybę jį išbandyti. Ir ne bet kur, o bekelėje, kurioje, tiesą sakant, nesu važinėjęs. Man tai labai patiko. Todėl po pasivažinėjimo konkurse nusprendžiau įsigyti tikrą visureigį. Labai norėčiau turėti „Jimny“, – įspūdžiais dalijosi T. Benetis.

Geriausia vairuotoja pripažinta O. Židovlenkova taip pat niekada nevažiavo bekelėje ir sako, kad nelabai suprasdavusi, kodėl jos draugai ten traukia purvinti savo automobilių, tačiau konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2019“ finale pakeitė savo nuomonę.

„Niekad nevažiavau bekele, tad pirmasis įspūdis buvo: „Oho!“. Buvo tokių ruožų, stačių kalnų, kad maniau, jog su tokiu mažu automobiliu nesugebėsime įkopti, bet visus pravažiavome be jokio diskomforto. Važiavome ir stačiais šlaitais, kuriuose, maniau, galima apsiversti, tačiau šioje rungtyje pavyko uždirbti aukščiausius balus. Dabar supratau, kodėl draugai važiuoja į bekelę“, – įsimintinais momentais dalinosi Olga.

Kelionių automobiliu sezonas trunka ištisus metus: žmonės traukia ten, kur šilčiau, kalnai didesni ar sniego daugiau. Svarbiausias kiekvienos tokios kelionės atributas – pats automobilis. Kaip jį pasirinkti, į kokius kriterijus verta atkreipti dėmesį ir kokius mitus jau verta pamiršti?

Daug mitų dar yra susijusių su mikroautobusais, tačiau drąsesni keliautojai vis dažniau pasiryžta išbandyti tokią transporto priemonę ir patys įsitikina, jog prieš keliolika metų egzistavę šiandien jie – jau nebeaktualūs. Šiame straipsnyje – apie penkias tokių mitų priežastis ir keleivinio mikroautobuso privalumus ilgose, tūkstančius kilometrų besitęsiančiose kelionėse.

Erdvė salone

Nė vienas visureigis ar universalas praktiškumu niekada neprilygs mikroautobusui. Daugelio tokių transporto priemonių ilgis yra panašus – apie 5 metrus, tačiau vidaus erdvė skiriasi kelis kartus.

Pirmas esminis skirtumas – sėdimos vietos. Daugelyje mikroautobusų yra 8–9 patogios sėdimos vietos, net ir didžiausiuose vienatūriuose ar visureigiuose – tik 7. Bet ir tos 2 vietos trečioje sėdynių eilėje tinkamos dažniausiai tik mažiems vaikams, o kiekvienoje mikroautobuso sėdynėje gali įsitaisyti suaugę žmonės. Net išskirtinai komfortiškai – po 2 vienoje sėdynių eilėje – gali įsitaisyti net 6 žmonės.

Be to, dėl mikroautobuse montuojamų slankiųjų durų lengviau įlipti ir išlipti, pakrauti daiktus ir gerokai praktiškiau siaurose vietose.

Neribotas bagažas

Universalų ar visureigių bagažinėse telpa po kelis šimtus litrų krovinio, jei skaičiuotume talpą nuo grindų iki pat automobilio lubų, tad papildomai įrangai, pavyzdžiui, slidėms neretai tenka montuoti stogo bagažinę. Tai – geras sprendimas daiktams talpinti, tačiau važiavimo metu jis mažina komfortą ir kainuoja papildomai.

Mikroautobuse bagažo kiekis kur kas mažiau ribojimas – dalis sėdynių gali būti išimtos, tad atsiranda papildoma didelė erdvė nestandartinių gabaritų daiktams. Ką jau kalbėti apie talpą už sėdynių – pačioje bagažinėje.

Dinamika – kaip lengvojo automobilio

Mikroautobusai dėl dydžio pasižymi prastesne aerodinamika nei lengvieji automobiliai, tad važiavimas 200 km/val. jais nėra toks komfortiškas, o su daugeliu – net ir neįmanomas dėl negalingų variklių. Tačiau šiuo požiūriu yra viena išimtis.

Tai – galingiausias rinkoje lengvasis keleivinis mikroautobusas „Mercedes-Benz V 300 d“. Našus 4 cilindrų dyzelinis variklis pasiekia net 176 kW (239 AG) pajėgumą bei 500 Nm sukimo momentą. Jame taip pat montuojama 9 laipsnių automatinė pavarų dėžė 9G-TRONIC, užtikrinanti itin nedideles degalų sąnaudas važiuojant tiek mieste, tiek užmiestyje dideliu greičiu – nuo 5,9 iki 6,1 l/100 km. Toks modelis nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,9 s bei pasiekia didžiausią 220 km/val. greitį. Tai pasiekiama ne kiekvienam lengvajam automobiliui.

Tokie duomenys užtikrina ir komfortą. Vairuotojui nereikia galvoti, kokia pavara važiuoti į įkalnę ir ar apskritai pavyks ja užkilti, – tokios galios pakanka bet kokiems iššūkiams, o tiksli greičių dėžė keleiviams net nepajutus perjungs pavarą, idant variklis būtų išnaudojamas maksimaliai efektyviai.

Ekonomija ir ekologija viename

Į mikroautobusus montuojami tie patys varikliai ir tos pačios pavarų dėžės, kaip ir į lengvuosius asmeninius automobilius – hečbekus ar universalus. Mieste mikroautobusų degalų sąnaudos dėl didesnio svorio įprastai būna didesnės, tačiau užmiestyje gali nutikti atvirkščiai. To priežastis – būtent jo dydis.

Mikroautobusų salone dažniausiai telpa visas kelionės bagažas, o universalams prireikia stogo bagažinės, kurios minusas – 10–20 proc. išaugusios degalų sąnaudos.

Ekologiškumas yra dar vienas svarbus kriterijus, nulemiantis, ar pavyks įvažiuoti į tam tikras mažų emisijų zonas miestuose. Naujasis „Mercedes-Benz V-Class“ modelis dėl to problemų neturi – visi į jį montuojami varikliai atitinka griežtus „Euro 6“ reikalavimus.

Pravažumas – visur

Automobilių pravažumas kelionėse gali būti matuojamas dviem aspektais: gebėjimu įveikti užpustytus ar kitus sunkiai pravažiuojamus kelius bei įvažiavimu į požemines stovėjimo aikšteles.

Dalis mikroautobusų nėra komplektuojami su visų varančių ratų pavara, o kai kurie yra pernelyg aukšti ir nepraktiški požeminėse ar daugiaaukštėse aikštelėse. „Mercedes-Benz“ šią problemą išsprendė paprastai: standartinis mikroautobuso aukštis tėra 1,88 m – tai užtikrina pakankamą erdvę salone ir įvažiavimą į stovėjimo aikšteles, į kurias dažniausiai gali patekti 2 m aukščio neviršijančios transporto priemonės.

Tas pats V klasės modelis visada komplektuojamas su galinių varančių ratų pavara, tačiau papildomai užsakoma keturių varančių ratų transmisija 4MATIC – taip užtikrinama, kad klientai galėtų patys pasirinkti jiems reikalingus privalumus.

Renkantis naują ar naudotą automobilį, vienas svarbiausių kriterijų yra kaina, tačiau ją sudaro daugybė sudedamųjų dalių. Tai – ne tik pradinė, kainoraštyje nurodyta suma. Automobilio techninė priežiūra, degalai, padangos, likutinė vertė, netgi tokių smulkmenų, kaip filtrų ar užvedimo pultelio baterijų keitimo intervalas didina bendrą transporto priemonės kainą ilguoju laikotarpiu. Vis dar gajus mitas, jog hibridiniai automobiliai brangesni už dyzelinius ar benzininius modelius – tačiau  neretai ilguoju laikotarpiu pastarieji tampa ženkliai brangesniais už hibridinius. 

Šiame straipsnyje pateiksime keturis faktus, kuriuos žinant bus lengviau apskaičiuoti, įvertinti bendrą automobilio kainą ir neapsirikti – juk ne visada tas modelis, kurio kainoraštyje žiba mažiausi skaičiai, išties yra pigiausias. 

Būtina palyginti įrangos paketus

Pamatę reklamą apie „nuo X sumos kainuojantį automobilį“, žmonės neretai nustemba atvykę į pardavimo saloną – už „X“ kainą galima įsigyti tik bazinės įrangos modelį. O gerai sukomplektuotas – pusantro karto brangesnis.

„Net ir „Standart“ komplektacijos hibridiniai „Toyota“ automobiliai turi daugiau nei įprastus variklius turintys modeliai. Pavyzdžiui, visa gausi „Toyota“ gama parduodama tik su automatinėmis pavarų dėžėmis. Lyginant dviejų skirtingų automobilių kainas, būtina peržiūrėti jų komplektacijas. Pasitaiko, jog suvienodinus įrangos paketus, mažesnės pradinės kainos automobilis galiausiai tampa brangesnis“, – teigia „Mototoja“ „Toyota“ pardavimo vadovas Gediminas Jekenta.

Dėl šios priežasties visuomenėje paplito mitas apie neva brangesnius hibridinius automobilius, tačiau realybė dažniausiai yra visiškai kitokia. Į dyzelinį modelį sudėjus visas sistemas, kurios įeina į standartinę hibridinio įrangą, jis smarkiai pabrangsta ir kaina pralenkia hibridą. 

Skiriasi eksploatavimo išlaidos

Automobilis yra perkamas ilgam, tad reikėtų įvertinti ne tik jo pradinę kainą (ar mėnesinę lizingo įmoką), bet ir preliminarias eksploatacines išlaidas: techninės priežiūros, privalomojo civilinės atsakomybės bei kasko draudimų kaštus.

Šiuo požiūriu geras palyginimas – hibridiniai ir dyzeliniai automobiliai. Nors modelių dokumentacijoje retkarčiais nurodoma, jog pastarieji vartoja mažiau degalų, bendros jų naudojimo išlaidos – gerokai didesnės. Skirtingai nuo dyzelinių, hibridiniuose automobiliuose (turinčiuose benzininį ir elektrinį variklius) nereikia keisti pakaitinimo žvakių, kur kas ilgiau tarnauja degalų filtras, nereikalingas galingas akumuliatorius, automobilis neturi tokių svarbių įprastam automobiliui detalių kaip starteris ar generatorius, jo stabdžiai dyla 2 kartus lėčiau, nemažai kitų detalių, priešingai nei dyzeliniuose modeliuose, ilguoju laikotarpiu yra patikimesnės. Tai lemia, jog hibridinių automobilių techninė priežiūra kainuoja mažiau.

Vis dar galima išgirsti nepagrįstas abejones hibridinių sistemų patikimumu, tačiau didžiausią tokių modelių gamą turintis gamintojas „Toyota“ joms suteikia net 10 metų garantiją. Ji automatiškai suteikiama kiekvienam įsigytam naujam hibridiniam automobiliui.

Degalų sąnaudos priklauso nuo vairavimo stiliaus

Automobilio apetitas degalams – vienas svarbiausių kriterijų atnaujinant šeimos transporto parką ir yra didžiausias eksploatavimo išlaidų šaltinis (neskaičiuojant paties automobilio nuvertėjimo). Tačiau modelių dokumentacijoje nurodomomis degalų sąnaudomis mažai kas bepasitiki – jos ilgą laiką buvo skaičiuojamos ne itin tiksliai, o pastarųjų metų matavimo metodikų pokyčiai automobilių pirkėjų įpročių dar nepakeitė. Nors pagal naująją WLTP metodiką patikrintų automobilių degalų sąnaudos jau atitinka realaus važiavimo metu pasiekiamus rezultatus, žmonės dar neretai į pateikiamus skaičius žvelgia nepatikliai.

„Norint įvertinti automobilio degalų suvartojimą, reikėtų jį išbandyti pačiam, o geriausia – šalia sėdint to automobilio pardavėjui. Patyręs ekspertas supažindina su svarbiausiomis savybėmis, papasakoja apie niuansus, pavyzdžiui, kaip tinkamai išnaudoti visus hibridinio automobilio privalumus ir sumažinti degalų sąnaudas“, – teigia G. Jekenta.

„Mototoja“ atstovybėje kiekvienas besidomintis, atlikęs bandomąjį važiavimą hibridiniu automobiliu, gali matyti, kiek laiko jam pavyko važiuoti vien elektra. Automobiliuose įmontuota speciali įranga matuoja ir paruošia išsamią ataskaitą. Vieniems pavyksta pusę maršruto įveikti tik elektros pavara, kitiems – trečdalį ar dar mažiau. Jų vairavimo įpročiai – visiškai skirtingi, kaip ir degalų sąnaudos, nors įvairiais tyrimais buvo ne kartą įrodyta, jog daugeliu hibridinių modelių maždaug pusę laiko mieste galima važiuoti naudojant tik elektrą. O tai užtikrina minimalias degalų sąnaudas ir didesnį komfortą nei vairuojant dyzelinu varomą automobilį.

Kas bus po 5 metų?

Automobiliai dažniausiai perkami ilgam laikui – penkeriems ar septyneriems metams. Prognozuoti tikslią jų vertę ateityje yra labai sudėtinga, tačiau numatyti tendencijas galima. Juolab, kad automobilių pardavėjai ar bankų atstovai, pateikdami lizingo pasiūlymą, patys apskaičiuoja likutinę vertę. Į tai būtina atkreipti dėmesį: likutinė automobilio vertė po 5 metų gali būti ir 38, ir 25 proc. Šis skaičius daro didelę įtaką mėnesinei lizingo įmokai, o mokant visą sumą iškart – numatomai pardavimo kainai. 

Aukštesnė likutinė vertė, įprastai, suteikiama automobiliams, kurie, tikėtina, bus paklausūs ir ateityje. Perkant oficialiose atstovybėse, tai – kokybiški, ekologiški, užsirekomendavusių gamintojų modeliai. „ Dėl patikimos automatinės transmisijos ir mažų eksploatacinių kaštų naudoti „Toyota“ hibridiniai automobiliai šiuo metu turi didžiulę paklausą. Prieš pasiūlant pirkėjui, kiekvienas naudotas „Toyota“ hibridas praeina 44 punktų patikrą, kuri patvirtina, jog automobilis yra techniškai tvarkingas ir jam suteikiama 24 mėnesių garantija. Be to, vis daugiau žmonių pasinaudoja galimybe įsigyti ir papildomą hibridinio akumuliatoriaus apsaugą – tai  užtikrina tolimesnę automobilio eksploataciją be rūpesčių.“ – pasakoja „Toyota“ pardavimo vadovas G. Jekenta.

Svarbu paminėti, jog senesnių dyzelinių automobilių eismas šiandien yra apribotas ne viename Europos didmiestyje ir tokių miestų skaičius tik auga. Tikėtina, kad po 5 metų tokie modeliai negalės patekti į jokios mūsų žemyno sostinės centrą. „Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi. O tai dar labiau padidintų taršą ir neigiamai paveiktų Lietuvos gyventojus“, – komentuodamas dar 2018 m. paskelbtus planus apie nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir norą apriboti dyzelinių automobilių judėjimą, sakė tuometinis aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Įvairių Europos miestų centruose jau dabar įrengiamos specialios nulinės emisijos zonos, į kurias galima įvažiuoti tik elektromobiliais bei hibridiniais modeliais – šios tendencijos pamažu atkeliauja ir į Lietuvą. Jos turi įtakos automobilio pardavimui ateityje ir šiuo metu suteikiamai likutinei vertei.

Konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ organizatoriai kiekvienais metais sprendžia uždavinį, kas yra „geras vairuotojas“? Tas, kuris moka greitai važiuoti lenktynių trasoje? O gal geriausiai išmanantis eismo taisykles? Mokantis gesinti automobilį, suteikti pirmąją pagalbą? Tiesa slypi kažkur per viduriuką – geriausias vairuotojas yra tas, kuris puikiai išmano ir taisykles, ir automobilių techniką, ir vairavimo subtilybes. Tą viduriuką kiekvienais metais surasti – ne tokia jau paprasta užduotis.

„Pagrindinė tokių konkursų misija – didinti eismo saugumą, todėl mes siekiame patikrinti įvairius vairuotojo sugebėjimus. Gero eismo dalyvio įgūdžių spektras yra labai platus, jis turi išmanyti eismo taisykles, gerai vairuoti, jausti automobilį, greitai adaptuotis prie naujovių. Mums svarbu, kad galėtume dažnai keisti užduotis, jas tobulinti, todėl konkursui renkamės universalius, įvairioms disciplinoms pritaikomus automobilius. Taip užtikriname, kad vairuotojai pasiruošti iš anksto negalėtų, ir todėl ant nugalėtojų pakylos kasmet matome skirtingus žmones“, – teigia konkurso organizatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.

Būtinybė greitai adaptuotis

Vis dėlto svarbiausia konkurso dalis yra užduotys, tiesiogiai susijusios su automobiliais ir esančios vairavimo esmė. Todėl atrankiniuose etapuose visada jos būna bent dvi, o finale tenka bent 3–4 vairavimo užduotys.

Pavyzdžiui, 2019 m. konkurso dalyviai įvairiose slalomo trasose varžosi „Suzuki Swift Sport“ hečbeku ir „Suzuki Vitara“ krosoveriu. Pirmuoju reikia įveikti ant slidžių, vandeniu nuolat laistomų dangų sudėliotą trasą, antruoju – slalomą važiuojant atbulomis.

Nors tai visiškai skirtingi automobiliai, jie leidžia maksimaliai įgyvendinti organizatorių tikslą – patikrinti, kaip greitai vairuotojai sugeba adaptuotis prie naujovių.

Laiko prisitaikyti konkurso dalyviai neturi daug. Slalomo trasas jie praeina pėsti ir tik iš šalies pamato, kaip jas automobiliu įveikia teisėjas, o patys jau pirmo bandymo metu turi parodyti geriausią rezultatą.

„Dalyvaujant tokiame konkurse reikia būti labai atsargiam, negali važiuoti maksimaliai greitai, kai esi nesusipažinęs su automobiliu. Tačiau rungtys ant slidžių paviršių – puikus būdas patikrinti, kaip žmogus jaučia automobilį“, – sakė konkurso atrankos etapo Kaune nugalėtojas Miroslavas Račkovski.

Jo teigimu, prie bet kokio automobilio vairo atsisėdęs geras vairuotojas turi sugebėti jį suvaldyti. Žinoma, kai automobilis iš prigimties yra gerai subalansuotas, užduotis tampa gerokai lengvesnė ir įveikti ją – paprasčiau.

Reikalingi universalūs automobiliai

Praktika rodo, jog priprasti prie daugelio anksčiau nevairuotų automobilių konkurso dalyviams pavyksta puikiai, tam įtakos turi ir organizatorių pasirenkami modeliai. Kelerius metus slalomo trasose būdavo naudojami „Toyota“ automobiliai – C-HR krosoveris, „Auris“, „Yaris“ hečbekai, bekelėje – „Land Cruiser“ visureigis ar „Hilux“ pikapas.

Praėjusiais metais organizatorių žvilgsnis nukrypo į kito Japonijos automobilių gamintojo – „Suzuki“ – pusę. Pagrindinis tokio pasirinkimo kriterijus – tai vienas iš gamintojų, kurio gamoje yra universalių ir įvairioms užduotims pritaikomų modelių, tad jau antrus metus atrankiniuose etapuose žmonės varžosi prie šių automobilių vairo.

„Swift Sport“ yra lengvas bei puikiai valdomas hečbekas, jau iškovojęs „Sportiškiausio automobilio“ titulą „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimuose. Šis modelis dažniausiai naudojamas slalomo rungtims, kuriose svarbus automobilio manevringumas, greitis, – vairuotojai mokosi valdyti sportišką modelį.

„Vitara“ yra erdvus krosoveris, tad organizatoriai jam parengia kitokio tipo užduotis. Įprastai joms reikia specifinių įgūdžių, pavyzdžiui, šiemet atrankos etapuose šiuo modeliu reikia visą slalomo trasą įveikti atbulomis ir pastatyti į itin siaurą vietą. Tačiau manevravimą ankštose vietose gerokai palengvina statymo jutikliai bei atbulinės eigos vaizdo kamera – bene visi „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso dalyviai automobilį sugebėjo įbrukti į tokias siauras vietas, kurių atitikmenis mieste surasti būtų neįmanoma.

Dar vienas „Vitara“ modelis naudojamas specialiai rungčiai – detalės keitimui. Kauno etape tai buvo salono filtras ir daugelis konkurso dalyvių sugebėjo ją pakeisti per kelias minutes. Geriausias laikas – mažiau nei pusantros minutės. Klaipėdoje reikėjo keisti oro filtrą, čia geriausiai pasirodęs vairuotojas užtruko vos daugiau nei dvi minutes.

Konkurso finale, kuris vyks Šiaulių darbo rinkos mokymo centro autodrome, automobilių bus dar daugiau. Vairuotojai varžysis ne tik slalomo trasose su „Suzuki“ hečbekais bei krosoveriais, bet ir tikru visureigiu „Jimny“ bekelės rungtyje. Tačiau tikslių užduočių organizatoriai neatskleidžia, kaip visada, jas dalyviai sužinos tik rugsėjo 29 d. vyksiančio finalo metu.

Suomijos įmonė „Veho“ įsigyja Estijos įmonę „Silberauto“, kuri importuoja ir platina „Mercedes-Benz“ automobilius Lietuvoje bei Estijoje. Šis įmonės įsigijimas – nuoseklus žingsnis įgyvendinant „Veho“ strategiją, kurią taikant daugiausia dėmesio skiriama „Mercedes-Benz“ gaminių vystymui.

„Silberauto“ vykdo veiklą Estijoje ir Lietuvoje: tai „Mercedes-Benz“ lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių importas, pardavimas ir aptarnavimas. Įmonė Estijoje taip pat užsiima „Mitsubishi“, „Maserati“ ir „Jeep“ importu bei platinimu. 2018 m. „Silberauto“ pajamos buvo 387 milijonai eurų, įmonėje dirbo daugiau nei 550 darbuotojų. Įmonės savininkas – „Silberauto“ valdybos pirmininkas Väino Kaldoja.

Suomijos įmonė „Veho“ – 1939 m. įkurta prekybos automobiliais įmonė, vykdanti veiklą ne tik Suomijoje, bet ir Švedijoje bei Baltijos šalyse. Įmonė įkurta kaip „Mercedes-Benz“ bendradarbiavimo partnerė. Šis prekinis ženklas ir toliau bus strateginis „Veho“ veiklos pagrindas. Ekonominė įmonės veikla – tai įvairios paslaugos mobilumo srityje bei lengvųjų automobilių, sunkvežimių, kitų transporto priemonių pardavimas ir jų priežiūra. 2018 m. įmonės pajamos buvo 1,2 milijardo eurų – daugiau nei penktadalis šios sumos gauta Švedijoje ir Baltijos šalyse. Įmonė nuo pat jos įsteigimo priklauso tai pačiai šeimai.

Sudarius sandorį „Veho“ vaidmuo Baltijos regione labai sustiprės. „Veho Eesti“ jau ilgą laiką vykdo veiklą kaip „Citroën“ importuotojas Baltijos regione ir kaip „Citroën“ bei „Honda“ platintojas Estijoje. Šiuo metu intensyviai vykdomas „Mercedes-Benz“ verslas.

Po įsigijimo „Silberauto“ tęs veiklą kaip atskira įmonė. Įmonės prekės ženklas ir veiklos vietos išliks nepakitę.

Susitariančiosios šalys sutaria neskelbti kainos ir kitų sandorio detalių. Sudarius sandorį bus reikalingi konkurencijos institucijų ir „Daimler AG“ patvirtinimai.

„Dabartinis sandoris yra nuoseklus žingsnis įgyvendinant mūsų strategiją ir tuo pačiu svarbus įvykis visame Šiaurės šalių sektoriuje. „Veho“ auga kaip pasaulyje pirmaujančio automobilių gamintojo „Daimler“ partnerė tiek Suomijoje ir Švedijoje, tiek Baltijos regione. Kartu galime sukurti išskirtines paslaugas mūsų klientams, karjeros modelius mūsų darbuotojams ir augimo galimybes savo partneriams. Daugelis mūsų klientų yra būtent Baltijos jūros regiono šalyse, todėl čia mes dar labiau įsitvirtiname“, – tvirtina „Veho“ generalinis direktorius Juha Ruotsalainen.

„Veho“ tikslas – teikti klientams ne tik „Mercedes-Benz“ gaminius, bet ir puikias kokybiškas paslaugas bei geriausią patirtį visame automobilių pramonės sektoriuje. „Silberauto“ suteikia šias išskirtines galimybes Estijoje ir Lietuvoje“, – teigia „Veho“ valdybos pirmininkas Kari Kauniskangas.

„Sandorio sudarymas 80 metų „Veho“ istorijoje pažymi naują reikšmingą etapą – prie solidžios „Veho“ patirties, vykdant „Mercedes-Benz“ ekonominę veiklą Suomijoje ir Švedijoje, prisidės „Silberauto“ padėties įsitvirtinimas ir kompetencijos Estijos bei Lietuvos rinkose. Visa tai sudaro išskirtinę paslaugų visumą“, – tęsia „Veho“ valdybos pirmininko pavaduotojas, savininkų šeimos atstovas Philip Aminoff.

„Palankiai vertiname tai, kad nauja „Silberauto“ savininke tampa įmonė „Veho“, kuri jau yra tvirta „Daimler“ partnerė Suomijoje ir Švedijoje. „Veho“, taip pat kaip ir mūsų įmonė, priklauso šeimos verslui, todėl manau, kad abiejų įmonių kultūra ir darbo metodai puikiai derės. Po sandorio mūsų klientams teikiamos paslaugos plėsis, o mūsų darbuotojams atsivers naujų galimybių“, – teigia „Silberauto“ AS valdybos pirmininkas ir savininkas Väino Kaldoja.

Rugsėjo 12–22 dienomis vykstančioje tarptautinėje Frankfurto automobilių parodoje „Mercedes-Benz“ nustebino itin plačia pristatytų elektromobilių ir hibridinių modelių gama bei drąsiais pareiškimais ekologijos srityje. Visos „Mercedes-Benz“ automobilius kuriančios gamyklos Europoje jau 2022 m. bus CO₂ neutralios, daugiau nei pusė parduotų modelių 2030 m. – varomi elektra, o dar po devynerių metų visi asmeniniai bei lengvieji komerciniai automobiliai jau bus elektriniai.

„Drąsius „Mercedes-Benz“ pareiškimus Frankfurto parodoje palydėjo įspūdingos naujienos. Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti visoms, kurių dauguma priklauso „EQ Power“ šeimai – tai įkraunami hibridai arba elektromobiliai. Gamintojas ekologijai skiria daug dėmesio ir tradiciškai šioje srityje yra žingsniu priekyje, todėl nurodo vystymosi kryptį visai automobilių rinkai“, – teigia oficialaus „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje „Silberauto“ lengvųjų automobilių pardavimo vadovas Rolandas Samuolis.

Plati hibridinių automobilių gama

„Mercedes-Benz“ plečia hibridinių automobilių gamą – Frankfurte buvo pristatyti trys nauji kompaktiniai automobiliai ir du SUV.

„Mercedes-Benz A 250 e“ hečbekas bei sedanas vidutiniškai naudoja 1,4–1,5 l/100 km degalų, o „B 250 e“ vienatūris – 1,4–1,6 l/100 km. Visuose trijuose automobiliuose montuojama ta pati hibridinė sistema: elektrinis 75 kW bei 1,33 l keturių cilindrų benzininis varikliai, kurie bendrai pasiekia 160 kW (218 AG) pajėgumą bei 450 Nm sukimo momentą.

Galingi varikliai užtikrina ne tik greitį (pavyzdžiui, „A 250 e“ iki 100 km/val. įsibėgėja per 6,6 s), bet ir didelį ekologiškumą. Visi trys modeliai vien elektra gali įveikti daugiau nei 70 kilometrų.

Įkraunamų hibridų šeimą papildantys SUV modeliai savo galimybėmis stulbina dar labiau. „Mercedes-Benz GLE 350 de 4MATIC“ turi net 31,2 kWh talpos bateriją ir vien elektra gali įveikti daugiau nei 100 km. Vidutinės jo degalų sąnaudos – 1,1 l/100 km. Tai kartu yra vienintelis automobilis klasėje, suderinantis visiškai ekologišką važiavimą neišmetant nė gramo CO₂ su dyzelinio variklio universalumu.

„Mercedes-Benz GLC 300 e 4MATIC“ yra vidutinio dydžio SUV ir vidutiniškai vartoja 2,2–2,5 l/100 km benzino. Šiemet atnaujintas modelis turi naujausią intuityvią informacinę sistemą MBUX („Mercedes-Benz User Experience“), naujausius vairavimo asistentus bei jo pirmtako vairuotojus jau sužavėjusį erdvų bei prabangų interjerą.

Galingos AMG naujienos

Ekologija ir efektyvumas susiję ne tik su elektromobiliais. Frankfurte svarbią vietą užėmė „Mercedes-AMG “naujienos – „GLE Coupe“ bei GLB modeliai.

Naujasis „Mercedes-AMG GLE 53 4MATIC+ Coupe“ kaip niekas kitas suderina sportišką eleganciją, našumą ant asfalto bei patikimumą bekelėje. Įspūdingus duomenis užtikrina 320 kW (435 AG) pasiekiantis 3 litrų šešių cilindrų variklis su 48 voltų įtampos technologija, „AMG Speedshift“ 9 laipsnių automatinė pavarų dėžė bei „AMG Performance 4MATIC+“ keturių varančių ratų sistema.

Frankfurte pristatyta dar viena būsimo bestselerio naujojo „Mercedes-AMG“ versija. Tai – „Mercedes-AMG GLB 35 4MATIC“ kompaktinis SUV su 2 litrų turbininiu varikliu ir „AMG Speedshift“ 8 laipsnių pavarų dėže. Septynvietis automobilis stebina dinaminėmis savybėmis ir plačiomis galimybėmis bekelėje.

Be šių automobilių, „Mercedes-AMG“ pristatė dar penkias niekur anksčiau nematytas naujienas: A45 (S) 4MATIC+, CLA 45 (S) 4MATIC+, CLA 45 (S) 4MATIC+ Shooting Brake, GLC 43 4MATIC SUV ir Coupe modelius.

Elektromobiliai – dabartis ir ateitis

Bene ryškiausiai visoje „Mercedes-Benz“ ekspozicijoje šviečia koncepcinio modelio „Vision EQS“ žvaigždė. Tai – prabangus elektrinis sedanas, atskleidžiantis modernų gamintojo požiūrį į tvarumą bei prabangą. Jis taip pat sukurtas ant naujos, modulinės platformos, kuri gali būti pritaikoma įvairaus dydžio automobiliams gaminti.

Šis elektromobilis taip pat pasižymi techniniais duomenimis, kurie įkandami ne kiekvienam gamintojui. Viena įkrova, matuojant pagal naująją realaus važiavimo WLTP ciklą, „Vision EQS“ gali įveikti daugiau nei 700 kilometrų. Jo variklio galia – 350 kW, o sukimo momentas – apie 760 Nm, tai leidžia 100 km/val. greitį pasiekti vos per 4,5 s.

Dinamika – dar ne viskas. Efektyvumas yra tai, kuo šis modelis ypač išsiskiria: šio elektromobilio baterijos gali būti papildytos iki 80 proc. talpos vos per 20 min. naudojant 350 kW galios įkrovimo stotelę.

Svarbiausia „Mercedes-Benz“ komercinio transporto srities naujiena– naujasis serijinės gamybos EQV modelis. Tai – keleivinis mikroautobusas, turintis elektrinį variklį ir viena įkrova galintis įveikti iki 405 kilometrų. Jo baterija nuo 10 iki 80 proc. talpos gali būti įkrauta vos per 45 minutes – tai stulbinantis komercinio transporto srities rezultatas.

Šio elektromobilio vidaus erdvė nesiskiria nuo vidaus degimo variklį turinčio keleivinio modelio. Visos EQV baterijos sumontuotos mikroautobuso dugne, tad salono erdvė išlieka didelė, dėl tokio sprendimo mikroautobusas tapo stabilesnis bei pagerėjo jo valdymo savybės.