„Mercedes-Benz GLE“ – du apdovanojimai prestižiniuose rinkimuose

Naujasis „Mercedes-Benz GLE“ toliau renka apdovanojimus įvairiuose rinkimuose. Lapkričio pabaigoje vykusioje „Lietuvos metų automobilio 2020“ apdovanojimų ceremonijoje modernus visureigis gavo dvi prestižines nominacijas: „Metų multimedija“ ir „Verslo klasės automobilis“. Be to, jis buvo išrinktas į bendrą rinkimų finalininkų septintuką bei užėmė pirmą vietą tarp „Premium“ segmento SUV modelių.

„Tobulas šios klasės automobilis, komfortu galintis lygintis nebent su „Bentley Bentayga“. Jame sudėta viskas, kas šiuo metu yra geriausia automobilių pramonėje“, – po „Lietuvos metų automobilio 2020“ apdovanojimų ceremonijos sakė vienas iš dešimties žurnalistų komisijos narių, žurnalo „Top Gear Lietuva“ redaktorius Valdas Valiukevičius.

Pirmą kartą – SUV

„Verslo klasės automobilio“ rinkimai vyksta jau eilę metų, tačiau pirmą kartą šioje kategorijoje nugalėjo SUV klasės modelis – iki šiol nugalėtojais tapdavo tradiciniai vadovų automobiliai sedanai. Tokį pokytį, pasak vertinimo komisijos narių, kuriai asistavo ir verslo temomis rašantys žurnalistai, nulėmė GLE siūlomas aukščiausios klasės komforto paketas.

GLE turi hidropneumatinę pagal 48 voltų įtampos architektūra sukonstruotą aktyvią pakabą „E-Active Body Control“. Tai pirmoji sistema rinkoje, kurios spyruoklių suspaudimo jėga ir amortizatorių kietumas gali būti reguliuojami kiekvienam ratui atskirai. Tai praktiškai panaikina kėbulo svyravimus posūkiuose, bėgėjantis ar stabdant.

Lyginant su ankstesnės kartos modeliu, naujasis GLE pasižymi ilgesne ratų baze – ši padidėjo net 80 mm. To nauda akivaizdi automobilio salone – antrosios sėdynių eilės keleiviai gali kone ištiesti kojas, o papildomai gali būti užsakoma dar ir trečioji sėdynių eilė.

Didelis komfortas, automobilio masė ir gabaritai neturi įtakos jo manevringumui, ekonomiškumui ar valdymo savybėms. „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais buvo atliekami automobilių stabdymo testai ir GLE buvo vienas iš vos keleto modelių, kurių lėtėjimo pagreitis viršijo 10 m/s2. Tai – itin aukštas rezultatas bet kokiam automobiliui.

Įvertino MBUX modernumą

„Mercedes-Benz GLE“ informacinė sistema buvo įvertinta apdovanojimu „Metų multimedija“. Vertinimo komisiją sužavėjo dideli, raiškūs ir tikslūs 12,3 colio įstrižainės ekranai bei galimybė pasirinkti norimą valdymo būdą įvairioms funkcijoms nustatyti. Jas galima valdyti spaudant virtualius mygtukus pačiame ekrane, specialiu lietimui jautriu paviršiumi, primenančiu naudojamą nešiojamuosiuose kompiuteriuose, arba ant vairo sumontuotais valdikliais. O svarbiausios funkcijos, kaip klimato kontrolės nustatymai, vis dar yra reguliuojami mygtukais – vairuojant tai yra patogiau nei ieškoti pačių funkcijų ekrane.

Kai kurias funkcijas kontroliuoti galima balsu – pasakius „Hey, Mercedes“, automobilis klausosi vairuotojo ar keleivių komandų. Pavyzdžiui, pasakius „I am cold“, salono temperatūra bus padidinta.

„GLE – bene didžiausią įspūdį palikęs automobilis šių metų rinkimuose. Tai – lyg komforto laboratorija ant ratų, kurioje technika užprogramuota pasirūpinti, kad jokios vibracijos ir pašaliniai triukšmai nepasiektų viduje sėdinčių keleivių. Daug verta pramoginė šio automobilio sistema ir patogus jos valdymas – tokį pavyzdį turėtų išnagrinėti kiti pramonės gigantai“, – savo potyrį vairuojant GLE apibūdino rinkimų komisijos narys, Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Naujasis visureigis taip pat siūlo pamiršti sėdynės reguliavimą – nurodžius savo ūgį, sėdynė bei vairas bus automatiškai sureguliuoti ir pritaikyti vairuotojui.

Unikali „Mercedes-Benz User Experience“ (MBUX) sistemos funkcija yra tęstinis mokymasis. Dirbtinis intelektas įsimena vairuotojo pomėgius ir automatiškai pateikia savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, jei vairuotojas dažnai perjungia radijo stotį konkrečiu metu norėdamas išklausyti žinias, jis gaus tokį pasiūlymą artėjant žinių programai.

„Mercedes-Benz GLE“ SUV modelį galima išbandyti visuose Lietuvoje esančiuose oficialaus „Mercedes-Benz“ importuotojo „Silberauto“ salonuose. GLE „Coupé“ versija Lietuvos rinkoje bus pristatyta 2020 m. pradžioje.

„Mercedes-Benz Actros“ pripažintas „Metų sunkvežimiu 2020“

Lione vykstančioje tarptautinėje „Solutrans“ komercinio transporto parodoje naujajam „Mercedes-Benz Actros“ buvo įteiktas „Metų sunkvežimio 2020“ („Truck of the Year 2020“) apdovanojimas. Nugalėtoją kasmet renka 24 Europos komercinio transporto leidinius atstovaujantys žurnalistai. 1997 m. debiutavęs pirmosios kartos „Actros“ taip pat gavo analogišką apdovanojimą, o „Mercedes-Benz“ „Truck of the Year“ prizą yra gavęs devynis kartus – tai geriausias rezultatas visame pasaulyje.

24 žmonių „International Truck of the Year“ (ITotY) komisija kasmet renka geriausią sunkvežimį iš tų, kurie debiutavo rinkoje per pastaruosius 12 mėnesių. Jie įvertina technologines inovacijas, komfortą, saugumą, valdymo savybes, degalų ekonomiją, ekologiją ir bendrą naudojimo kainą (angl. Total Cost of Ownership, TCO).

„Mes esame pamaloninti ir didžiuojamės, jog „Truck of the Year“ komisija įvertino mūsų pastaraisiais metais dėtas pastangas. Ačiū jums visos mūsų įmonės ir komandos vardu. Tai dar viena paskata toliau dirbti aukščiausiu lygiu ir diegti naujas sistemas mūsų sunkvežimiuose, ypač kai kalbame apie ateities technologijas – elektrinius variklius, autonominį vairavimą bei viso sektoriaus skaitmenizaciją“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė „Mercedes-Benz Trucks“ Plėtros vadovas profesorius Dr. Uwe Baake.

„Mercedes-Benz Actros“ buvo įvertintas už įtaką viso transporto pažangai ir ekologiją, mat jis – pirmasis sunkvežimis, kuris vietoje šoninių veidrodėlių turi vaizdo kameras, efektyvią dalinio autonominio vairavimo sistemą, modernias autonominio stabdymo bei įspėjimo apie nematomose zonose esančias kliūtis sistemas.

Ispanijoje vykusių bandomųjų važiavimų metu žurnalistai ypač teigiamai įvertino „Predictive Powertrain Control“ (PPC) kruizo kontrolę, kuri dabar gali būti naudojama įvairiausiuose keliuose ir tiksliai įvertina, kokią pavarą įjungti bei kokiu greičiu važiuoti konkrečiose situacijose. Ši sistema kartu su oro pasipriešinimą sumažinančiais „MirrorCam“ šoniniais veidrodėliais leidžia sumažinti sunkvežimio degalų sąnaudas bei padidina jo naudojimo efektyvumą.

Teigiamą įspūdį komisijos nariams paliko ir visiškai skaitmenizuotas prietaisų skydelis „Multimedia Cockpit“, pakeitęs ankstesnįjį analoginį skydelį. Jo galimybės kur kas didesnės ir vairuotojas gali susikonfigūruoti darbo aplinką pagal savo norus.

„Mercedes-Benz“ pademonstravo sunkvežimį, kuris nurodo kryptį visiems ateityje pasirodysiantiems autonominio vairavimo funkciją turintiems automobiliams“, – prestižinį prizą apibendrino ITotY komisijos pirmininkas Gianenrico Griffini.

Didelė visureigio kaina dar nereiškia, kad jis varomas keturiais ratais

Jau daugelį metų pastebima, kad populiarėja didesnio pravažumo automobiliai, kurie yra sparčiausiai augantis segmentas. Vis dėlto daugelis šiuolaikinių „visureigių“ tėra varomi dviem ratais ir retai nulipa nuo asfalto, nors daliai pirkėjų pravažumas yra aktualus dėl gyvenamosios vietos, darbo ar pomėgių. Kaip jiems išsirinkti automobilį, kuris būtų visureigis ne kabutėse, o išties galėtų nuvežti ten, kur reikia?

Geras rodiklis yra „Lietuvos metų automobilio“ rinkimai ir juose atliekami bandymai. Visureigiai testuojami įvairiomis sąlygomis, jiems net tenka kopti į vienintelės Lietuvoje slidinėjimo arenos po stogu Druskininkuose viršų. Šis testas, kaip juokauja jį atliekantys vairuotojai, atskiria tikrus keturiais ratais varomus visureigius nuo tų, kurie jais tik apsimeta.

Naudojamos skirtingos padėtys

„Snow Arenos“ bandymuose automobiliai į viršų kilo iš trijų statumo padėčių. Daugelis iš 15 keturiais ratais varomų modelių nesunkiai susitvarkė su pirmomis dviem, tačiau trečioje, pačioje stačiausioje, kilo problemų.

Kai kurių visureigių 4WD sistemos veikė ne itin tiksliai – priekiniams ratams buksuojant, galia nebuvo  perduodama į galinius. Kai kuriems – „Ford Ranger Raptor“ ir „Jeep Wrangler“ – kilo problemų dėl padangų. Beveik visi rinkimuose dalyvaujantys modeliai yra su „Continental“ žieminėmis padangomis, o šie du – specialiai bekelei skirtomis, kurios ant sniego ir ledo mišinio dirba prasčiau nei standartinės žieminės. Nėra abejonių, kad šiems rėminės konstrukcijos visureigiams, jei turėtų geras padangas, problemų kilti į kalną nebūtų.

Automobilius bandžiusiems komisijos nariams teigiamą įspūdį paliko ir pigiausi rinkimų visureigiai – „Suzuki Vitara“ bei „SsangYong Korando“. Abiejų keturių varančių ratų sistemos veikia tiksliai – vos prabuksavus priekiniams, akimirksniu įsijungia galiniai ir automobiliai šauna aukštyn.

Daugelio automobilių 4WD sistemos veikia būtent tokiu principu – įprastai jie yra varomi dviem ratais, tačiau priekiniams praslydus, įsijungia galiniai. Kaip greitai įvyksta šis procesas ir ar apskritai jis įvyksta, nulemia ir visureigio praktiškumą prastuose keliuose. Pravažumą dar didina galimybė blokuoti diferencialą ar specialūs pravažumo režimai kaip „Snow“ ar „Sand“, optimizuojantys diferencialų darbą.

Šioje srityje išsiskiria „Suzuki“ modeliai, kuriuose naudojama „AllGrip“ sistema skiriasi nuo daugelio kitų gamintojų. Ji nėra nauja, tačiau itin patikima ir tiksli. Japonijoje suprojektuotos sistemos hidraulinėje sankaboje, įmontuotoje prieš galinį diferencialą, naudojama didelio klampumo silikoninė alyva. Kai priekinių ir galinių ratų sukimosi greitis pradeda skirtis, t. y. vienas priekinis pradeda buksuoti, ratų prasisukimas įkaitina skystį ir šis išsiplečia. Dėl to uždaroje sistemoje slėgis pakyla ir išsiplėtusi alyva aktyvuoja daugiadiskę sankabą, kuri perduoda sukimo momentą į galinius ratus. Tai gal skamba gana sudėtingai, tačiau realybėje procesas vyksta akimirksniu – „AllGrip“ sistemą turintys modeliai įvairiomis sąlygomis užtikrina ir dviem ratais varomo automobilio ekonomiškumą, ir keturiais – pravažumą.

Tikrų visureigių reikia ne visiems

„Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų komisijos konsultantu dirbo Merkys Saukevičius, 2019 m. Lietuvos bekelės lenktynių (angl. rally-raid) čempionas. Jis pabrėžė, jog tarp visų 38 rinkimuose dalyvaujančių automobilių tėra tik 2 tikri visureigiai, jau minėti „Ford“ bei „Jeep“. Praėjusiuose rinkimuose toks tebuvo vienas – „Suzuki Jimny“.

Daugelis 40 tūkst. Eur ir daugiau kainuojančių keturiais ratais varomų automobilių vargu ar kada apskritai nuvažiuos nuo asfalto, o pigesniųjų vairuotojai bekelėje elgtis turėtų atsargiai ir nevažiuoti visiškai nežinomomis vietovėmis. Kita vertus, šiuolaikinio aktyvaus žmogaus poreikius būtent tokie automobiliai kaip „Suzuki Vitara“ geriausiai ir patenkina, leidžia suderinti kompaktiško modelio ekonomiškumą ir nedidelio visureigio praktiškumą.

Tik patikrinti kai kurias sistemas dažnas klientas neturi galimybių. Daugeliui automobilio pirkėjų sunku įvertinti ne tik norimo modelio pravažumą, bet ir saugumą – realų stabdymo kelią, autonominio stabdymo sistemas. Netgi įsibėgėjimą: kaip suskaičiuoti, ar gamintojo pateikti duomenys yra tikslūs? Čia vėlgi gelbsti, pavyzdžiui, tie patys „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimai, kuriuose buvo bandomi automobilių stabdymo, įsibėgėjimo laikas, autonominio stabdymo sistemos.

„Buvo daug technologiškai pažangesnių ir kelis kartus brangesnių automobilių, kurie neužfiksavo kliūties ar stabdė ne visiškai sustodami. Tačiau vieni pigiausių SUV automobilių „Korando“ bei „Vitara“ nustebino – nė neprisilietus prie nustatymų, jie anksti perspėjo apie artėjančią kliūtį ir tvarkingai sustabdė, palikdami saugų atstumą“, – pasakojo rinkimų komisijos narys Egidijus Babelis, kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais testavęs autonominio stabdymo sistemas.

Žurnalistas teigė, jog iš visų bandytų automobilių tinkamai prieš kliūtį sustojo tik trečdalis – likę arba pristabdė, tačiau sustoti nespėjo, arba nestabdė apskritai. Bandomojo važiavimo metu tokių savybių patikrinti neįmanoma, tad renkantis automobilį specialistai siūlo paieškoti panašių testų informacijos internete.

Kas lemia, kad dideli visureigiai – saugesni už mažus?

Su teiginiu „Didesni automobiliai yra saugesni už mažesnius“ sutiktų bene visi vairuotojai. Kiekvienam aišku, kad daugiau sveriantis modelis kaktomušoje atsilaikys geriau už lengvesnį, tačiau saugumą nulemia ne tik fizikos dėsniai. Erdvių visureigių įranga yra ne mažiau svarbi.

Išskirtinis stabdymo testas

„Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose kasmet atliekama daug įvairių bandymų ir vienas iš jų – stabdymo testas. Į kiekvieną rinkimuose dalyvaujantį automobilį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sumontuoja specialią daugybę parametrų fiksuojančią įrangą, o tuomet juo kelis kartus įsibėgėjama iki apytiksliai 100 km/val. greičio bei stabdoma iki nulio. Įranga užfiksuoja pradinį greitį, stabdymo kelią, lėtėjimo pagreitį ir daugybę kitų parametrų.

Pagrindinis stabdymo efektyvumą tokiuose rinkimuose apibrėžiantis dalykas yra lėtėjimo pagreitis, mat stabdymo kelią tiksliai išmatuoti yra pernelyg sudėtinga – kiekvieno bandymo metu su kiekvienu automobiliu reikėtų pasiekti tokį patį greitį ir tokia pačia jėga iškart spausti stabdį. Todėl matuojamas lėtėjimo pagreitis, arba kaip sparčiai automobilis mažina važiavimo greitį.

„Automobilių gamintojai pateikia įsibėgėjimo rodiklius, sumontuotą saugumo įrangą, tačiau retas kuris nurodo stabdymo efektyvumą. Tai yra vienas svarbiausių automobilio parametrų, tad siekdami dar padidinti rinkimų objektyvumą, prieš kelerius metus nusprendėme išmatuoti kiekvieno dalyvio stabdymo efektyvumą. Juolab kad jau daugelį metų visi rinkimuose dalyvaujantys automobiliai turi vieno gamintojo padangas, tad testus galime atlikti identiškomis sąlygomis“, – teigia su 37 rinkimuose dalyvavusiais automobiliais po kelis įsibėgėjimo ir stabdymo testus atlikęs vienas iš „Metų automobilio 2020“ komisijos narių Renaldas Gabartas.

Ne pirmus metus atliekamame bandyme žurnalistą stebina visureigiai – dideli ir sunkūs automobiliai įprastai lėtėja efektyviausiai. Daugiau nei dvi tonas sveriančio itin erdvaus „Mercedes-Benz GLE 400d 4MATIC“ lėtėjimo pagreitis išvedus visų stabdymų vidurkį buvo 9,77 m/s2, o viename bandyme netgi viršijo 10 m/s2, tai yra daugiau nei laisvojo kritimo pagreitis. Šį procesą galima palyginti su ekstremaliu sportu – iššokusį iš lėktuvo parašiutininką veikia 9,8 m/s2 laisvojo kritimo pagreitis. Maksimaliai stabdančio „Mercedes-Benz GLE“ keleivius veikia beveik tokia pati jėga.

Toks rezultatas pasiekiamas dėl didelio padangų ploto – „Mercedes-Benz GLE“ standartiškai montuojamos 275/50 R20 matmenų padangos. Tik jos užtikrina automobilio sukibimą su asfaltu, tad natūralu – kuo daugiau sukibimo ploto, tuo stabdymas (ar greitėjimas) yra efektyvesnis.

Daugiau saugumo įrangos

Erdvesniuose Premium segmento automobiliuose įrangos dažniausiai būna daugiau nei ekonominės klasės modeliuose. Tai lemia trečią aspektą, kodėl didesni automobiliai yra saugesni už mažesnius – juose tiesiog daugiau saugumo įrangos.

Ji įprastai dalijama į dvi dalis – aktyvaus ir pasyvaus saugumo. Ir abiejose Premium automobiliai yra laipteliu aukščiau. „Mercedes-Benz GLE“ modelyje priekinės sėdynės gali būti ne tik šildomos, bet ir ventiliuojamos, o salone – keturios klimato kontrolės zonos. Tai reiškia, jog keturi automobilio keleiviai gali nusistatyti skirtingą savo aplinkos temperatūrą ir važiuoti komfortiškai, o vairuotojas bei šalia jo esantis keleivis dar ir pačią sėdynę šildyti ar ventiliuoti. Tokie dalykai kaip aukščiausios klasės garso izoliacija, kokybiška garso aparatūra ar itin patogios sėdynės taip pat prisideda prie vairuotojo būsenos – net ir ilgoje kelionėje jis išlieka nepavargęs.

Vairavimo asistentai svarbūs tiek kasdienėse išvykose mieste, tiek ilgose kelionėse. Efektyvus jų veikimas yra itin svarbus, tačiau didžiulės įtakos vairuotojo komfortui turi ir galimybė keisti asistentų nustatymus. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ modeliuose galima pasirinkti vieną iš trijų „Brake Assist System Plus“ veikimo būdų – pagal pasirinkimą autonominio stabdymo sistema apie kelyje atsiradusią kliūtį įspėja anksti, vidutiniškai arba vėliau. Vairuotojas pagal savo poreikius gali keisti daugelio sistemų nustatymus ir sureguliuoti jas taip, kad jos veiktų efektyviai, tačiau nepastebimai.

Analogiškai reguliuojami yra ir kiti asistentai – aklosios zonos stebėjimo sistema, vairo kontrolė krypstant iš eismo juostos. Jau standartinėje Premium automobilių įrangoje tokių sistemų yra ne viena, tad plačios galimybės konfigūruoti jų veikimą yra kone privalomas atributas, užtikrinantis vairuotojo dėmesingumą ir komfortą.

Mažiausių automobilių įranga vejasi prabangiausius

Anglakalbėse šalyse mažiausiems gamintojo automobiliams apibūdinti vartojamas terminas „entry-level“ – pats pigiausias, daugeliui prieinamas gamintojo modelis. Įprastai tai – automobilis, išsiskiriantis skurdžia įranga bei nedidele galimybe ją pagerinti. Tačiau pastarųjų metų tendencijos yra nebūtinai tokios ir tai geriausiai matyti „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose: patys mažiausi automobiliai pasižymi didžiuliu įrangos bei variklių pasirinkimu.

Bene geriausias pavyzdys yra vienas mažiausių automobilių visuose rinkimuose „Peugeot 208“. Prancūziškas automobilis stebina ne tik įrangos įvairove, bet ir variklių pasirinkimu – jo gamoje yra dyzeliniai, benzininiai ir elektriniai. Tokia įvairovė yra unikali šiam automobilių segmentui.

Prioritetas – pasirinkimo galimybės

Į „Peugeot 208“ montuojami trys skirtingos galios benzininiai varikliai, dyzelinis ir elektrinis, o su jais derinamos 5 arba 6 laipsnių mechaninės pavarų dėžės arba 8 – automatinės. Tik su elektriniu varikliu derinama vieną pavarą turinti automatinė dėžė.

Elektrinis variklis, montuojamas į tą patį kėbulą kaip benzininis ar dyzelinis, yra retenybė automobilių rinkoje: tokį funkcionalumą siūlančius modelius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Kita vertus, aukštesnių klasių modeliai kaip 3008 ar 508 jau kitąmet turės ne tik dyzelines, benzinines ir elektrines versijas, bet ir įkraunamas hibridines (angl. „plug-in“).

Panašią įvairovę gali pasiūlyti kai kurie „Hyundai“, „Mercedes-Benz“ bei „Volkswagen“ modeliai, tačiau daug alternatyvų rinkoje nėra, ypač B segmente. Tai iš esmės keičia vairuotojo pasirinkimo kriterijų seką: nemažai žmonių pirma išsirenka norimą variklio tipą ir tik tada renkasi konkretų modelį, turintį tokį. Siūlydami automobilius su įvairiais varikliais, gamintojai rekomenduoja pirma išsirinkti patinkantį modelį ir norimą degalų tipą ar galią rinktis vėliau.

Stebina modelio įranga

Mažieji modeliai šiuose rinkimuose išsiskiria ne tik variklių pasirinkimo gausa, bet ir įranga. Kiekviename naujajame „Peugeot 208“ yra kruizo kontrolė, autonominio stabdymo sistema, eismo juostos laikymosi asistentas, vairuotojo nuovargio atpažinimas – sistemos, kurios daugelyje didesnių bei brangesnių modelių yra tik papildomos įrangos sąraše.

„Įprastai mažesni automobiliai yra šioks toks kompromisas kalbant apie technologijas, inovacijas, važiavimo pojūčius. Tačiau tai visiškai netinka apibūdinti „Peugeot 208“ modelį, kuriame yra viskas, ko reikia šiuolaikiniam žmogui, ir dar daugiau. Panašu, kad gamintojas į šį automobilį sudėjo visas savo inovacijas ir geriausius sprendimus. Galbūt todėl pavairavęs šį modelį išlipi gerokai nustebintas, ką jis gali“, – išbandžiusi 208 hečbeką pasakojo „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų komisijos narė, žurnalistė Dina Sergijenko.

208 išorė ir vidus atitinka naują „Peugeot“ stilistiką, pristatytą su pernai pasirodžiusiu 508 sedanu: nagus ir iltis primenantys žibintai, modernus į vairuotoją orientuotas vidus, didelis variklių pasirinkimas bei gausi standartinė įranga. Tokios savybės atnešė „Peugeot 508“ modeliui „Lietuvos metų automobilio 2019“ bei daugybę titulų kitose šalyse.

Įvairovė atsirado neseniai

Tokia įrangos pasirinkimo įvairovė atsirado palyginti neseniai, o į mažųjų hečbekų (B segmento) rinką atėjo tik pastaraisiais metais. Dar praėjusiame dešimtmetyje tokie dalykai kaip elektroninė stabilumo kontrolė (ESP) ar oro kondicionierius būdavo papildomoje įrangoje, dabar joks naujas automobilis be šių sistemų neįsivaizduojamas. Papildomos įrangos sąrašas būdavo gerokai skurdesnis nei dabar ir apsiribodavo gerokai mažesniu pasirinkimu.

Kita vertus, didelė automobilių variklių gama buvo jau seniai, tik ji apsiribojo benzininiais bei dyzeliniais agregatais – apie elektrines ar hibridines versijas daugelio modelių pirkėjai galėjo tik svajoti.

Pavyzdžiui, 1983 metais debiutavęs dabartinio modelio „senelis“ „Peugeot 205“ turėjo tik kelis skirtingos galios benzininius bei dyzelinius variklius. Tačiau jau tais metais buvo galima rinktis sportiškas GTi versijas, pasiekiančias iki 128 AG – prieš tris dešimtmečius tai buvo didelis skaičius.  O dabar tokia galia, kaip ir tuometinė papildoma įranga, jau nebėra išskirtinė – 131 AG pasiekia benzininis į „Peugeot 208“ montuojamas „PureTech“ variklis, o 136 AG – elektrinė e-208 modifikacija.

Dėl augančios naujų automobilių kainos galima „kaltinti“ technologijas ir ekologiją

1 892 079 Eur – tokia yra bendra visų 38 „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose dalyvaujančių automobilių kaina. Vidutiniškai vienas modelis kainuoja per 51 tūkst. Eur. Tai – gerokai daugiau nei Lietuvos rinkos vidurkis, mat remiantis įvairių tyrimų duomenimis, vidutinė naujo automobilio kaina šalyje yra kiek didesnė nei 20 tūkst. Eur. Tad kodėl geriausiųjų rinkimuose dalyvaujantys modeliai kainuoja tiek daug?

Atsakymas – įvairovė. „Lietuvos metų automobiliu 2020“ tapti pretenduoja ir „Suzuki Vitara“, ir „Mercedes-Benz GLS“, nors jų kaina gali skirtis net 10 kartų. Abu – visureigiai su keturių varančių ratų transmisija ir autonominio stabdymo sistema. Nors šie modeliai pasirinkti kaip didžiuliai kraštutinumai (vienas yra prabangos ir komforto etalonas, kitas – puikaus kainos ir kokybės santykio pavyzdys), tendencija yra aiški – vidutinė naujo automobilio kaina auga.

Kodėl automobiliai brangsta?

2009 metais pagamintas gerai sukomplektuotas lengvasis automobilis galėjo turėti keturių varančių ratų pavarą, automatinę transmisiją, jo benzininis variklis buvo laikomas ganėtinai efektyviu, jei miesto sąlygomis užtekdavo mažiau nei 10 litrų šimtui kilometrų degalų. Toks automobilis buvo laikomas saugiu, jei turėjo stabdžių antiblokavimo sistemą ABS (tuomet ji jau buvo montuojama privalomai) bei stabilumo kontrolę ESP (ji tapo privaloma nuo 2012 m.). Komfortišku – jei turėjo klimato kontrolę, šildomas sėdynes ir lietaus jutiklį.

Koks automobilis būtų laikomas gana geru 2019 m.? Keturi varantys ratai, automatinė pavarų dėžė ir benzininis variklis, mieste vartojantis 6–7 l/100 km degalų – savaime suprantama įranga. Saugumo srityje dabar jau privalomos ABS, ESP bei TPMS (padangų slėgio stebėjimo) sistemos, galinio vaizdo kamera, parkavimo jutikliai, autonominio stabdymo sistema. Komforto – klimato kontrolė ir šildomos sėdynės jau kone tapo standartine įranga, nieko nestebina lietaus jutiklis ar automatiškai perjungiamos tolimosios ir artimosios šviesos.

Daugybė funkcijų, kurios dabartiniame automobilyje yra standartinės ar prieinamos už santykinai nedidelę kainą pasirinkus geresnę komplektaciją, prieš dešimtmetį buvo itin retai montuojama brangi papildoma įranga. Jeigu sukomplektuotume 2009 m. parduotą kompaktinės klasės automobilį pagal šiandienius standartus, kainų skirtumas taip nebestebintų.

Be to, gerokai patobulėjo ir kainoraščiuose nematomi dalykai – automobilių išmetimo sistemose vietą rado DPF, SCR filtrai, EGR vožtuvas ir daug kitų taršą mažinančių įrenginių, dėl kurių šiandien ES parduodamas automobilis į aplinką išmeta keliasdešimt kartų mažiau teršalų nei nuo konvejerio nuriedėjęs praėjusį dešimtmetį. Juokaujama, jog dabartinio automobilio dujų išmetimo sistema ir jos filtrai verti daugiau nei vidutinis praėjusį dešimtmetį pagamintas automobilis.

Gausesnė standartinė įranga

Rinkimuose „Lietuvos metų automobilis 2020“ – net 22 didesnio pravažumo automobiliai. Tai irgi prisideda prie vidutinės kainos augimo – visureigiai įprastai kainuoja daugiau nei hečbekai. Nepaisant to, tarp jų yra išimčių, pavyzdžiui, bazinė „Suzuki Vitara“ kaina nesiekia nė 15 tūkst. Eur (du varantieji ratai, 1 l variklis ir mechaninė pavarų dėžė), „Škoda Kamiq“ – keliais šimtais brangesnis. Kaip mažyčiai miesto hečbekai.

Rinkimams sukomplektuotų automobilių kainos didesnės bent 50 proc., tačiau juose dažniausiai yra visa įranga, kurios tik gali užsinorėti pirkėjas. Kaip pavyzdžius vėl galima imti tuos pačius modelius, mat net gerai sukomplektuoti jie išlieka pigiausi tarp konkurentų.

„Suzuki Vitara“ už kiek daugiau nei 24 tūkst. Eur įrangoje – 140 AG ir 220 Nm išvystantis benzininis variklis su turbokompresoriumi, keturi varantys ratai, automatinė pavarų dėžė, statymo jutikliai, vaizdo kamera, navigacija, autonominio stabdymo sistema, adaptyvi kruizo kontrolė, beraktė automobilio atrakinimo ir užrakinimo sistema, panoraminis stoglangis, pusiau  odinis salonas. „Škoda Kamiq“ už daugiau nei 27 tūkst. Eur turi tik du varančius ratus, tačiau yra papuoštas 18 colių lengvojo lydinio ratlankiais.

Vidutinė kaina ne visada atspindi realų automobilio kainos vidurkį, tačiau ir jis palengva auga. Įdomu, kad vidutinė praėjusiems geriausio Lietuvos automobilio rinkimams pristatyto modelio kaina buvo 47 960 Eur – beveik 4 tūkst. mažiau nei vykstančiuose dabar. Ir tai nepaisant fakto, jog tada net keturi modeliai kainavo per 100 tūkst. Eur, o dabar tokių – tik du. Tai reiškia, kad vidutiniškai pabrango visi automobiliai ir skirtinguose segmentuose liko tik po vieną kitą modelį, siūlantį itin gerą kainos bei kokybės santykį.

„Mercedes-Benz“ ištyrė, kiek vidutiniškai automobilis nuvažiuoja kelionės metu

Įkraunami (angl. „plug-in“) hibridiniai automobiliai šiandien siūlo geriausią ekologijos ir našumo derinį. Mieste toks automobilis gali važiuoti vien elektra, o užmiestyje šimtus kilometrų įveikti derindamas elektrinio ir vidaus degimo variklio darbą. Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjantys tokie automobiliai įtikina, jog būtent įkraunami hibridai yra dabarties ir netolimos ateities technologija, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ hibridų gamą jau dabar sudaro 16 modelių.

Kiekviename hibridiniame „Mercedes-Benz“ automobilyje įdiegta „EQ Ready App“ programa, matuojanti vairuotojų įpročius ir važiavimo duomenis. Remiantis jos sukauptais duomenimis, 90 proc. visų kelionių yra iki 50 kilometrų, 96 proc. – iki 100 km, o 99 proc. – iki 400 km.

Vidutinės kelionės ilgis skiriasi kiekvienoje rinkoje, pavyzdžiui, Honkonge vairuotojas vidutiniškai įveikia 8 km, o Nyderlanduose – 27. Įveikiamas atstumas atsako į klausimą, kodėl daugelio įkraunamų hibridinių automobilių elektrinė rida yra apie 50 km, o pirmojo elektrinio „Mercedes-Benz EQC“ modelio viena įkrova įveikiamas atstumas – 450 km.

Galia ir našumas kartu

Elektra varomi automobiliai yra ateitis ir su tokiu teiginiu sutinka kone visi gamintojai, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ praėjusioje Frankfurto automobilių parodoje pranešė, jog nuo 2040 m. gamins tik tokius modelius. Tai buvo pirmas tokio dydžio gamintojo pareiškimas apie visišką vidaus degimo variklių atsisakymą su konkrečia data, kada tai bus padaryta.

Vis dėlto daugelis iki šiol gamintų elektra varomų transporto priemonių nebuvo praktiškos – nuvažiuojamo atstumo ir infrastruktūros trūkumas ribojo kai kurių automobilių pirkėjų mobilumą. Tačiau „plug-in“ technologija tai išsprendžia.

Pavyzdžiui, erdvus ir komfortiškas visureigis „Mercedes-Benz GLE 350 de 4MATIC“ turi dyzelinį ir elektrinį variklius. Vidutinės tokio modelio degalų sąnaudos – 1,1 l/100 km, o CO₂ emisijos – 29 g/km.

Vien elektra, pavyzdžiui, įveikiant nedidelius atstumus, jis gali nuvažiuoti iki 106 kilometrų ir pasiekti didžiausią 160 km/val. greitį. Naudodamas 320 AG pajėgumą bei 700 Nm sukimo momentą pasiekiančią hibridinę abiejų tipų variklių sistemą, erdvus SUV modelis iki 100 km/val. įsibėgėja per 6,8 sek., o didelis degalų bakas leidžia nepapildžius jo įveikti šimtus kilometrų.

„Mercedes-Benz“ yra vienintelis „Premium“ automobilių gamintojas, suderinantis geriausią variklį ilgose kelionėse (dyzelinį) su geriausiu mieste (elektriniu). Be GLE visureigio, tokias hibridines jėgaines turi C ir E klasių sedanai bei universalai, o artimiausiu metu ji bus įmontuota ir į GLC visureigį.

Hibridinės benzininio ir elektrinio variklių sistemos montuojamos į daugelį kitų „Mercedes-Benz“ modelių – nuo kompaktiško A 250 e hečbeko iki prabangiausio hibridinio automobilio S 560 e.

ECO asistentas – didesniam efektyvumui

Šiuolaikiniuose automobiliuose diegiama jau trečios kartos hibridinė sistema, išsiskirianti gausesniu važiavimo režimų pasirinkimu („Electric“, „Battery Level“, „Comfort“, ECO, „Sport“ ir papildomu SUV modeliams „Offroad“) ir penkiais vairuotojo pasirenkamais energijos rekuperacijos lygiais.

Hibridinių automobilių efektyvumą dar padidina „ECO Assist“ programa, veikianti tarsi vairuotojo treniruoklis. Sistema stebi vairuotojo įpročius ir kartu su navigacijos duomenimis, kelio ženklų atpažinimo sistema bei išmaniaisiais saugumo asistentais reguliariai teikia patarimus, pavyzdžiui, jei artėjant greičio apribojimui verta atleisti akceleratorių.

Sistema taip pat yra išmani ir daug darbo atlieka be vairuotojo. Kai šis atleidžia akceleratorių ir automobilis rieda, „ECO Assist“ sistema pagal būsimą kelią, navigacijos bei eismo duomenis nusprendžia, ar verta toliau riedėti su minimaliu pasipriešinimu, ar priešingai – įjungti regeneracinį stabdymą ir įkrauti baterijas.

Jei automobilio radarų sistema užfiksuoja, jog artėjama prie lėtai judančio eismo, automobilyje automatiškai bus įjungiamas didesnis rekuperacinis stabdymas, o vėl pradėjus judėti greičiau, „ECO Assist“ grąžins riedėjimo režimą su minimaliu pasipriešinimu. Vairuotojui tokiomis situacijomis dažnai net nereikia prisiliesti prie pedalų.

Kai kuriuose hibridiniuose „Mercedes-Benz“ automobiliuose montuojamas kinestetinis (haptinis) akceleratoriaus pedalas, leidžiantis dar geresnę važiavimo ekonomiją. Pasiekus tam tikrą spaudimo lygį, pedalas atsiremia į savotišką „laiptelį“ – taip vairuotojas informuojamas, jog pasiekta didžiausia elektrinio variklio galia ir spaudžiant toliau bus įjungtas vidaus degimo variklis.

Didžiausio „Premium“ automobilių rinkoje hibridinių modelių gamintojo „Mercedes-Benz“ gamoje yra 16 įkraunamų hibridinių automobilių, o 2020 m. jų skaičius turėti viršyti 20.

Lapkritis – pavojingiausias mėnuo nepasiruošusiems eismo dalyviams

Įskaitinių eismo įvykių statistikos lentelėse lapkritis neatrodo itin pavojingas – nei avarijų, nei žuvusių ar sužeistų eismo dalyvių skaičius nelenkia kitų mėnesių. Tačiau draudimo bendrovių duomenys liudija ką kita – nedidelių eismo įvykių būtent lapkritį įvyksta daugiausia. Priežasčių yra ne viena, tačiau jas galima priskirti dviem kategorijoms: suprastėjusiam matomumui ir pakitusiai kelio dangai.

Didelę įtaką daro trumpėjančios dienos

„Dukart daugiau aplamdytų automobilių – tokia lietuviško rudens chaoso keliuose kaina. Avaringumas vienoda trajektorija juda kiekvieną rudenį. Dėl išaugančio įvykių skaičiaus kaltas ne tik itin intensyvus eismas, bet ir gamtos sąlygos: vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir plikledis, kuris užklumpa netikėtai, o vairuotojai netinkamai įvertina kelio dangą. Žinoma, ir trumpėjančios dienos lemia tai, kad vis daugiau laiko vairuojame prieblandoje“, – aiškina draudimo bendrovės BTA Ekspetizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Spalio pabaigoje sukamas laikrodis gerokai prisideda prie avaringumo statistikos. Naujausiais BTA duomenimis, artimiausią darbo dieną persukus laikrodį avaringumas išauga net 25 proc., palyginti su kitomis.

Kita svarbi data – Vėlinės, tradiciškai būtent šis savaitgalis yra vienas avaringiausių per visus metus. Ne išimtis ir praėjęs, kurio metu nebuvo išvengta skaudžių bei užfiksuota daugybė smulkių įvykių. Per Vėlines padidėja bendras eismo aktyvumas, situaciją sunkina lapkričio tamsa, o greitai adaptuotis prie besikeičiančių oro sąlygų sugeba ne visi vairuotojai.

Draudimo bendrovė lapkritį dažniausiai registruoja smulkius eismo įvykius: susidūrimus, įvykius dėl saugaus atstumo nesilaikymo, išslydimus į pagrindinį kelią ir panašius. Tokių žalų vidurkis – apie 1 000 Eur.

Būtina tikrinti įvairius automobilio komponentus

Lapkričio mėnuo iš kitų išsiskiria tamsa ir dažnai besikeičiančiomis kelio sąlygomis. Naktimis temperatūra neretai krenta žemiau nulio ir ankstų rytą vairuotojai susiduria su plikledžiu. Dienos metu situacija priešinga – oro temperatūra neretai pakyla iki teigiamos, o pagrindiniai keliai jau būna nubarstyti druska ir vietoje ledo tampa padengti vandens sluoksniu.

„Tokiomis sąlygomis didžiulės įtakos eismo saugumui turi padangos. Nė nekalbu apie vasarines, jas reikėtų keisti žieminėmis dar spalio mėnesį. Tačiau ir žieminės nėra panacėja, ne visos užtikrina gerą sukibimą. Vairuotojai kartais klysta, vertindami padangų būklę, klaidingai interpretuoja kelio sąlygas bei asmeninius vairavimo sugebėjimus“, – teigia „Goodyear“ pardavimo vadovas Baltijos šalims Martins Grinbergs.

Jis pataria neapsiriboti tik padangų permontavimu. Jas dar reikia prižiūrėti, reguliariai tikrinti slėgį, kad atitiktų numatytą gamintojo. Tik taip galima užtikrinti, jog visas padangos paviršiaus plotas dėvėsis tolygiai ir bus maksimalus sukibimas.

Dar prieš montuojant reikėtų įvertinti jų būklę. Jeigu protektoriaus gylis vos didesnis už minimalų leistiną, labiau apsimoka pirkti naują komplektą nei važinėti nusidėvėjusiomis rizikuojant, jog kažkuriuo metu nudils. Juk viduryje žiemos vis tiek reikės susidėvėjusį padangų komplektą keisti.

„Tik gerai paruoštas, kokybiškas padangas turintis automobilis ir saugaus greičio besilaikantis vairuotojas gali užtikrinti saugų eismą. Vairuotojai negali priversti apšviesti visų kelių ar pėsčiųjų apkarstyti atšvaitais, tad būtina maksimaliai atlikti viską, kas priklauso nuo jų pačių“, – sako „Goodyear“ atstovas.

Kritiškai vertinti reikėtų ir tik rudenį pasitaikantį itin slidaus kelio tipą – atkarpą, kurioje prikritę daug lapų. Drėgnos dangos ir nukritusių lapų derinys yra itin slidus, juo važiuoti reikėtų taip pat atidžiai kaip ir per sniegą ar lietų.

„Mercedes-Benz“ padės kelininkams: automobiliai informuos apie slidžius kelius

Jei kiekvienas vairuotojas žinotų, kas jo laukia už kelių šimtų metrų, ar netgi matytų žemėlapį su realiu laiku atnaujinama eismo bei kelio sąlygų informacija, avarijų tikimybė gerokai sumažėtų, nes jie spėtų pasiruošti laukiantiems iššūkiams. Tačiau jeigu tokią informaciją akimirksniu gautų kelių priežiūros tarnybos, eismo įvykių tikimybę būtų galima sumažinti iki minimumo. „Mercedes-Benz“ turi sprendimą, kaip tai įgyvendinti, ir artėjančią žiemą atliks išsamius sistemos bandymus.

Sprendimas paremtas „Car-to-X“ technologija – tai terminas, apibūdinantis automobilio ir transporto infrastruktūros bendradarbiavimą. Gamintojas skiria daug dėmesio šios sistemos tobulinimui ir artėjančiais mėnesiais atliks išsamius bandymus, kuriuose dalyvaus kiekvienas „Mercedes-Benz“ vairuotojas, savo automobilyje aktyvavęs „Live Traffic Services“ paslaugą.

Informacija perduodama kelių priežiūros tarnyboms

„Mercedes-Benz“ sukurtos technologijos veikimo principas yra paprastas. Vieno automobilio ESP® arba ABS jutikliams užfiksavus slidesnį nei įprastą kelią, ši informacija kartu su tikslios vietos GPS duomenimis mobiliuoju radijo ryšiu akimirksniu nusiunčiama į „Daimler Vehicle Backend“ sistemą. Perduodami duomenys bus visiškai anoniminiai, neleidžiantys identifikuoti automobilio.

„Daimler“ sistemos duomenys bandomojo laikotarpio metu akimirksniu bus perduodami į dvi Zolernalbo rajono kelių priežiūros tarnybas, jų specialistai matys, kur susidarė plikledis, pradėjo snigti ar kelias tapo slidus dėl kitų sąlygų. Turėdami tokios informacijos, kelių priežiūros darbuotojai gali greičiau reaguoti į žiemos pavojus – laiku išbarstyti ledą skaldančią druską ir padėti vairuotojams išvengti pavojingų situacijų.

Ateityje tikimasi į informacijos perdavimą įtraukti ir viešojo sektoriaus automobilius, pavyzdžiui, policijos transportą bei kitus didelių autoparkų valdytojus.

Bandomasis projektas 190 tūkst. gyventojų turinčiame Zolernalbo rajone prasidės 2020 m. sausį ir tęsis visą žiemą. Jo metu tikimasi išsiaiškinti tokios informacijos perdavimo naudą bei įtaką eismo saugumui.

Zolernalbo rajonas yra išskirtinis dėl klimato ir topografijos: 2018 m. šalna buvo fiksuojama 82 dienas, o plikledis – 13. Dvi rajono kelių priežiūros bazės yra atsakingos už 150 kilometrų federalinių greitkelių, 210 kilometrų kaimų kelių ir 270 km – rajoninių.

Nuolat tobulinama „Car-to-X“

Pirmoji „Car-to-X“ sistemos versija buvo pristatyta dar 2013 m. – „Mercedes-Benz“ automobiliai automatiškai siųsdavo duomenis apie užfiksuotas kelio sąlygas į „Daimler“ duomenų bazę, kurioje jie yra apdorojami, o vairuotojai įspėjami apie jų kelyje laukiančius pavojus.

Nuo 2016 m. „Car-to-X“ diegiama standartiškai kartu su navigacijos sistema visuose „Mercedes-Benz“ automobiliuose. Norėdamas naudotis paslaugomis, vairuotojas turi užsiregistruoti „Mercedes me“ sistemoje. Visa automobilio siunčiama informacija yra anoniminė.

2019 m. „Mercedes-Benz“ pradėjo bandomąjį projektą visoje Europoje kartu su „HERE Technologies“, „Tom Tom“, šešiose šalyse įsikūrusiomis transporto institucijomis ir keliais automobilių gamintojais. Dvylika mėnesių truksiančio projekto tikslas – tikrinti, kaip greitai informacija apie pavojingas situacijas naudojant „Car-to-X“ technologiją gali būti perduota skirtingiems automobiliams.

Automobilių bendradarbiavimas yra efektyvus, tačiau pakitusias kelio sąlygas ne kiekvienas vairuotojas gali įvertinti tinkamai. Efektyvus ir greitas tokios informacijos perdavimas kelių priežiūros tarnyboms eismo saugumą padidintų iki neregėto lygio – kelininkai gautų informaciją ledui vos pradėjus formuotis ir turėtų visas galimybes neleisti susidaryti plikledžiui.

5 klausimai, į kuriuos atsakę suprasite: reikia jums dygliuotų padangų ar ne

Prasidėjus padangų montavimo sezonui dalis vairuotojų sprendžia dilemą: kokias pasirinkti? Kietesnio europinio mišinio ar minkštesnio „Nordic“ tipo, o gal – dygliuotas? Patikimoje naujų padangų parduotuvėje dirbantys specialistai gali tikslingai pakonsultuoti šia tema, tačiau pirkėjui rekomenduojama turėti ir savo nuomonę. Ją susidaryti leis atsakymai į kelis žemiau esančius klausimus.

Kur važinėjate?

Tai yra pagrindinis kriterijus sprendžiant, kokias padangas pasirinkti. Jei gyvenate toli nuo miesto ir kasdien kelis kilometrus tenka įveikti žvyrkeliu, geresnio pasirinkimo šaltajam sezonui už dygliuotas padangas nerasite – juk žiemą tas žvyrkelis apledija. Tokiomis sąlygomis geriausią sukibimą užtikrina būtent dygliuotos padangos.

Kitais atvejais optimalus variantas Baltijos šalių klimatui yra „Nordic“ mišinio padangos, pavyzdžiui, „Goodyear UltraGrip Ice 2“. Jos pasižymi labai geromis savybėmis ant sauso ar šlapio asfalto, lyjant lietui, krentant šlapdribai ir dygliuotoms nusileidžia tik važiuojant plikledžiu. Svarbiausia, kad jos gerąsias savybes išsaugo ir esant itin žemai aplinkos temperatūrai.

Vidurio Europos šalims skirtos žieminės padangos kaip „UltraGrip Performance“ automobilio „apavu“ galėtų tapti nebent jei važinėjate ganėtinai nedaug ir dienos metu, kai keliai jau būna nuvalyti. Tokio tipo padangų privalumas – geresnės savybės ant šlapios kelio dangos ir esant aukštesnei aplinkos temperatūrai.

„Tinkamos padangos svarbios kiekvienam vairuotojui. Blogai pasirinktas produktas gali sumažinti saugumą ir suteikti nemalonių pojūčių, galiausiai net sugadinti nuomonę apie konkretų prekės ženklą. Todėl mes rekomenduojame prieš perkant padangas įvertinti važiavimo įpročius ir pasitarti su specialistais“, – teigia „Goodyear“ pardavimo vadovas Baltijos šalyse Martins Grinbergs.

Ar važiuojate į Vakarų Europą?

Padangų pasirinkimas vasarą kelionių automobiliu neriboja, tačiau žiemą turi didelės įtakos. Su dygliuotomis keliauti galima tik Šiaurės šalyse, o Lenkijoje ir toliau į Vakarų Europą jos draudžiamos.

Šį aspektą reikėtų apsvarstyti dar rudenį ir numatyti kelerius metus į ateitį – turint dygliuotas padangas pirkti papildomą komplektą dėl vienos kelionės neapsimoka, tad reikėtų skolintis arba nuomotis kitą transporto priemonę.

Ar jums svarbus komfortas?

Dygliuotos padangos yra nepakeičiamos užklupus plikledžiui, tačiau kitais atvejais jos reikalauja kompromisų: automobilis yra ne toks stabilus ant sauso asfalto, per lietų, šlapdribą. Važiuojant jos skleidžia papildomo triukšmo, kuris girdėti daugelio automobilių salonuose. Ilgainiui prie jo priprantama, tačiau pirmus kartus gali atrodyti, kad kažkas su automobiliu yra ne taip.

Ar galite išsiversti be automobilio?

Dygliuotų padangų naudojimas yra ribotas, kitaip nei nedygliuotų žieminių: Lietuvoje jas galima naudoti nuo lapkričio 1 iki balandžio 9 d. Nemažai vairuotojų žiemines padangas sumontuoja dar spalio mėnesį ir vasarinėmis jas keičia tik įpusėjus balandžiui – tiek vieną, tiek kitą mėnesį dažnai sutinkamas plikledis ir sniegas.

Jei jūsų žieminės padangos yra dygliuotos, balandžio (arba spalio) viduryje pasnigus ir atšalus automobilis bus „apautas“ vasarinėmis. Tai reiškia, kad bet kokia kelionė bus pavojinga ir geriau automobilio tokiomis sąlygomis išvis nenaudoti, o kelionei rinktis viešąjį transportą.

Kiek išleidžiate padangoms?

Dygliuotos padangos dažniausiai yra brangesnės už to paties gamintojo nedygliuotas. Tad jei svarstėte pirkti vidutinės klasės dygliuotų padangų komplektą ir apsigalvojote, peržiūrėkite kainoraščius – galbūt už tą pačią kainą išeina „Premium“ gamintojo šiaurės šalims skirtų padangų komplektas? Jų rezultatai ant ledo skirsis ne tiek ir daug, tačiau ant bet kokios kitos dangos bus gerokai pranašesnės nedygliuotos „Nordic“ mišinio padangos.

Renkantis automobilio apavą artėjančiam sezonui pravartu peržiūrėti naujausius padangų testus. Europoje yra kelios nepriklausomos organizacijos, atliekančios kompetentingus bandymus įvairiomis sąlygomis – tai vokiečių ADAC, „Auto Bild“, švedų „Vi Bilagare“ ir kitos. Daugelio tokių testų rezultatus galima rasti tinklalapyje Tyrereviews.co.uk.