Lietuvoje – naujų automobilių rekordas

2018 m. Lietuvoje buvo parduoti 35 966 nauji automobiliai. Tai – net 24 proc. daugiau nei 2017 m. ir yra absoliutus šalies rekordas. Vertinant statistiškai, maždaug 1 iš 78 Lietuvos gyventojų praėjusiais metais įsigijo naują lengvąją transporto priemonę.

Tačiau tai – statistika. Realus vaizdas kiek prastesnis, nes didelė dalis naujų automobilių Lietuvoje yra reeksportuojama. Jie įregistruojami kaip nauji, tačiau per kelias savaites išregistruojami ir parduodami į užsienį. Todėl tarp populiariausių naujų automobilių Lietuvoje pirmas tris vietas iš keturių užima „Fiat“ modeliai: pirmas yra 500, antras – „Tipo“, ketvirtas – 500X.

Pernai Lietuvoje buvo parduoti 5 769 nauji „Fiat 500“, tačiau kokia dalis jų liko šalyje, įvertinti bus galima balandžio mėnesį. Greičiausiai – mažiau nei 5 proc. Analogiška situacija su „Tipo“, kurių buvo įregistruoti 1 899, o 500X – 1 206.

Pavyzdžiui, remiantis „Autotyrimų“ statistika, 2018 m. gruodžio mėn. Lietuvoje buvo įregistruoti 850 naujų „Fiat 500“, tačiau 849 iš jų buvo išregistruoti dar mėnesiui nesibaigus. „Fiat Tipo“ – 166, ir visi buvo išregistruoti.

Tarp reeksporto lyderių įsiterpė vienintelė „Škoda Octavia“ – jų pernai lietuviai įsigijo 1 222. Penktoje vietoje – „Toyota C-HR“, šeštoje – „Toyota RAV4“.

Tačiau reeksportas kiekvienais metais sudaro stabilią dalį – apie 20 proc. nuo visos naujų automobilių rinkos. Tad 2018 m. Lietuvai bet kokiu atveju yra rekordiniai ir geriausi istorijoje.

Elektromobilių įkrovos rekordas

Elektra varomos transporto priemonės visame pasaulyje populiarėja lėtai išskyrus kelias valstybes – Kiniją, Norvegiją, Olandiją ir kt. Pagrindinė to priežastis – elektromobilių negebėjimas važiuoti ilgus atstumus bei lėtas baterijų papildymas. Abi sritys pamažu tobulėja, tačiau „Porsche“ pastarojoje užfiksavo naują rekordą.

Tas pasiekimas – 400 kW galios įkrovimas. Tiesa, jis tik eksperimentinis, o 2019 m. debiutuosiantis „Porsche“ elektromobilis „Taycan“ galės „priimti“ 350 kW galios įkrovą. Teigiama, kad tokios galios stotelėje „Taycan“ galės per 3 minutes gauti energijos, kurios užteks 100 km įveikti.

Rekordai dažniausiai pažymimi žvaigždute, ne išimtis ir šis. 350 kW galią „Porsche“ galės pasiekti vos keliose stotelėse visame pasaulyje: pavyzdžiui, Lietuvoje maksimali įmanoma įkrova šiuo metu tesiekia 50 kW.

Tobulėja ne tik elektromobiliai, bet ir jų įkrovimo stotelės, kita infrastruktūra. Užmiestyje esančioms stotelėms nėra paprasta užtikrinti net ir 50 kW pastovų energijos tiekimą, o ką jau kalbėti apie 350 kW. Juolab kad elektromobiliams populiarėjant, stotelės turės vienu metu priimti daugiau transporto priemonių, o tai būtiną įkrovimo galią dvigubina ar net trigubina. Lietuvoje tik prieš metus įrengtos kelios dešimtys stotelių, kurių galia – 50 kW, tad galingesnių tikėtis artimiausiu metu nereikėtų. Jos kainuoja daug, o priežiūra taip pat nėra paprasta.

Galų gale, Lietuvos automobilių kelių direkcijos įrengtose stotelėse įkrovimas yra nemokamas, tad galima sakyti, jog už tūkstančio (2019 m. pradžios duomenimis) elektromobilių savininkų nemokamas keliones sumoka beveik trys milijonai elektros naudotojų. Galiai didėjant, elektros poreikis augs tokiu pačiu tempu, tad konfliktas yra sunkiai išvengiamas.

Mikroautobusas – kaip asmeninis automobilis

Lengvųjų komercinių ir asmeninių automobilių paskirtis – nevienoda. Pirmieji skirti verslui, antrieji – asmeniniam bei šeimos komfortui. Neretai vyrauja nuomonė, jog pirmieji skirti tik pinigams uždirbti, t. y. kuo pigiau keliauti iš taško A į B, o saugumo bei komforto sistemos atitinka tik minimalius Europos Sąjungoje nustatytus reikalavimus ir vargu ar kada nors bus kitaip. Tačiau tai nėra tiesa – šiandien komercinis transportas nuo asmeninio atsilieka labai nedaug, o kai kuriose srityse netgi pirmauja.

Daugiau nei ABS

Jau standartinėje kai kurių mikroautobusų įrangoje yra daugiau sistemų nei ABS bei ESP, kurios privalomai montuojamos į visus naujus Europos Sąjungoje parduodamus asmeninius bei komercinius automobilius. Pavyzdžiui, vieno naujausių rinkoje 2018 m. debiutavusio „Mercedes-Benz Sprinter“ įrangoje yra tokių sistemų (ratų slydimo kontrolė (ASR), elektroninis stabdymo jėgos skirstytuvas (EBV), stabdžių (BAS) ir pajudėjimo įkalnėje asistentai (AAS), kurios toli gražu – ne kiekvieno asmeninio automobilio įrangos sąraše.

Dėl didesnio pravažumo kai kurios sistemos gali būti išjungiamos, pavyzdžiui, ASR. Tam tikrais atvejais sukibimas gali būti didesnis leidus ratams prasisukti važiuojant su sniego grandinėmis ar žvyro danga. Ši komercinio transporto sistema veikia taip pat, kaip ir asmeninio, – išjungta ASR automatiškai po kurio laiko ar pasiekus didesnį greitį įsijungia.

Komercinio transporto ESP sistema turi netgi daugiau funkcijų nei asmeninio. Kai kuriuose mikroautobusuose jos skiriasi pagal varančių ratų skaičių: elektroninė dviem ratais varomo modelio stabilumo programa neretai būna sukalibruota kitaip nei varomo visais keturiais. „Sprinter“ dar montuojami specialūs jutikliai, matuojantys mikroautobuso apkrovą ir svorio centrą – pagal šiuos duomenis ESP sistema yra optimizuojama kiekvienos kelionės metu.

Elektroninė sistema – tarsi mechaninis diferencialo blokavimas

Asmeninių automobilių rinkoje populiarėja krosoveriai: išvaizda jie primena visureigius, tačiau važiavimo savybėmis – paprastus hečbekus. Dažniausiai jie varomi dviem ratais, turi nedidelę prošvaisą ir žmonės juos perka važiuoti tik asfaltuotais keliais.

Visai priešinga mikroautobusų situacija. Čia keturi varantys ratai kartais tiesiog būtini, todėl daugumos  komplektuojama komponuotė – įvairi: priekiniai, galiniai, visi varantys ratai, dviguba galinė važiuoklė, automatinė ar mechaninė pavarų dėžės ir t. t.

Mikroautobusai dažniausiai turi ne tik keturis varančius ratus, bet ir daugiau parametrų, leidžiančių juos bekelėje vairuoti komfortiškai ir stabiliai. Pavyzdžiui, „Sprinter 4 x 4“ kėbulas, palyginti su dviem ratais varomu modeliu, yra 155 milimetrais aukštesnis priekyje ir 135 mm – gale. Užvažiavimo kampas – 26 laipsniai vietoje 16, o nuvažiavimo – 25 (vietoje 17). Tai – parametrai, leidžiantys mikroautobusui pravažumu varžytis ne tik su daugeliu visureigių, bet ir pikapų.

Elektroninių sistemų veikimas čia taip pat efektyvus – mikroautobusai neatsilieka nuo lengvųjų asmeninių automobilių. Greičiau priešingai – juos lenkia, nes toli gražu ne kiekviename lengvajame yra tiek daug pravažumo sistemų.

Elektroninių stabilumo sistemų komplektas 4ETS, montuojamas 4 x 4 pavarą turinčiame „Mercedes-Benz“ mikroautobuse, yra specialiai jai adaptuotas. Jeigu vienas ar keli ratai slidžiame paviršiuje (ant sniego ar ledo) praranda sukibimą, 4ETS automatiškai trumpais impulsais stabdo prasisukančius ratus, kartu daugiau galios suteikdama sukibimą turintiems ratams. Inžinieriai vertina, kad 4ETS sistemos efektyvumas yra panašus kaip ir mechaninio tarpašinio, priekinio ar galinio diferencialų blokavimo.

Montuojama net lėtesnė pavara

Naujasis „Sprinter 4 x 4“ išsiskiria pravažumu, tačiau jo valdymo savybės ant asfalto beveik nesiskiria nuo standartinio galiniais ratais varomo modelio. Mikroautobuso variklio galia priekiniams ir galiniams ratams perduodama santykiu 35:65, o stovėdamas ar važiuodamas nedideliu greičiu (iki 10 km/val.) vairuotojas gali vienu mygtuko paspaudimu pasirinkti varančių ratų skaičių.

Visų ratų pavara montuojama su papildoma lėtesne pavara (angl. „Low Range“). Ji užtikrina pravažumą itin sudėtingomis sąlygomis ir sumažina transmisijos perdavimo santykį 42 proc., o judant nedideliu greičiu taip pat tausoja sankabą.

Kartu su lėtesnės pavaros sistema papildomai montuojamas nusileidimo nuokalne asistentas – jis užtikrina, kad mikroautobusas žemyn leistųsi vienodu greičiu, reguliuoja akceleratoriaus bei stabdžių sistemas. Greitį, kuriuo nori važiuoti nuokalnėje, ant vairo esančia svirtimi pasirenka pats vairuotojas.

Tai – toli gražu ne visos elektroninės šiuolaikinių mikroautobusų sistemos. Daugelis gali turėti pajudėjimo įkalnėje ar tolimųjų šviesų asistentus, galinio vaizdo kameras, bevielio telefonu įkrovimo dėklus, beraktes užvedimo sistemas ir daugybę kitų.

Rytietiška „Lada Vesta“ tikisi atrasti savo pirkėjų Lietuvoje

Vos atgavus nepriklausomybę, į Lietuvą plūstelėjo keliolika metų Vakarų Europoje naudoti automobiliai – daugiausia vokiški, vienas kitas japoniškas, prancūziškas ar itališkas. 99,9 proc. rinkos iki tol užėmė Rusijoje gaminti „Lada“, „Moskvič“ ir kiti modeliai, kurių dėl technologinio atsilikimo ir patikimumo trūkumo sparčiai mažėjo. Šiandien tokių transporto priemonių Lietuvos keliuose – vienetai, o apie naujus rusiškus lengvuosius automobilius daug metų niekas nedrįso net pagalvoti.

Ši situacija keičiasi. 2014-ųjų viduryje vienas didžiausių automobilių gamintojų aljansų pasaulyje „Renault-Nissan“ įsigijo kontrolinį didžiausio Rusijos automobilių gamintojo „AvtoVAZ“ akcijų paketą. Tai nereiškia, kad „Lada“ tapo „Renault“, tačiau panašumų tarp jų atsirado kur kas daugiau. Kitaip sakant, rytuose pastaraisiais metais surinkti automobiliai savo kokybe gerokai lenkia ten pat kurtus prieš dešimtmečius.

Kelių automobilių junginys

Praėjusiais metais pristatytas ir Lietuvoje jau parduodamas „Lada Vesta“ modelis yra vienas geriausių naujosios partnerystės įrodymų. Šio modelio platforma ir variklis yra projektuoti bei pagaminti Rusijoje, tačiau daugelis kitų komponentų yra iš kitų automobilių. Pavyzdžiui, visa pakaba bei vairo sistema – iš „Renault Megane“, radiatorius, stabdžių ir kitos dalys – iš įvairių „Renault“ bei „Nissan“ projektų.

„Vesta“ taip pat yra sertifikuota bei oficialiai parduodama Europos Sąjungos šalyse – ekologijos ir saugumo reikalavimai atitinka griežtus Senojo žemyno standartus.

Lietuvoje „Lada Vesta“ šiuo metu galima įsigyti su vienu varikliu („Euro 6“ standartus atitinkančiu 1,6 l benzininiu, pasiekiančiu 78 kW (106 AG) pajėgumą ir 142 Nm sukimo momentą) ir dviem pavarų dėžėmis, 5 laipsnių mechanine ir 5 laipsnių robotizuota automatine. Automobilis su mechanine dėže vidutiniškai vartoja 6,1 l degalų šimtui kilometrų (mieste – 8 l, užmiestyje – 5 l). Jo anglies dvideginio (CO2) emisija – 138 g/km. Skaičiai su robotizuota automatine kiek didesni – mieste jis vartoja 8,3 l/100 km, o CO2 emisija siekia 141 g/km.

Kompaktinės klasės sedano ilgis yra 4,41, plotis – 1,764, o aukštis – 1,497 m. 2,635 m ilgio ratų bazė užtikrina komfortą bei manevringumą, o aukšta 178 mm prošvaisa – galimybę įveikti prastus kelius.

Konkuruoja kaina

„Lada Vesta“ neišsiskiria variklių gausa, galia ar dydžiu, tačiau pirkėjus tikimasi suvilioti patrauklia kainodara. Vertinant kainoraščiuose pateikiamą informaciją, ji Lietuvoje turi nedaug konkurentų – artimiausią „Dacia Logan“ lenkia tiek dydžiu, tiek standartinės įrangos gausa.

Pats pigiausias Lietuvoje parduodamas „Lada Vesta“ kainuoja 10 600 Eur su standartinėje įrangoje komplektuojamomis 4 saugos oro pagalvėmis bei gana gausia funkcine bei komforto įranga: elektra valdomais langais bei šildomais veidrodėliais, oro kondicionieriumi, lietaus jutikliu, šildomomis priekinėmis sėdynėmis, pastovaus greičio palaikymo sistema, lengvojo lydinio ratlankiais, parkavimo jutikliais.

Už 11 200 Eur „Vesta“ jau bus su robotizuota automatine pavarų dėže, šildomu priekiniu stiklu, galinio vaizdo kamera bei 7 colių įstrižainės lietimui jautriu ekranu.

Pagal klientų užsakymus „Lada“ atstovai Lietuvoje „Autoverslo automobiliai“ galėtų pristatyti universalą „Vesta SW“ bei SUV versiją „Vesta SW Cross“ – jos prošvaisa 203 mm, tai yra daugiau nei daugelio šiandienių kompaktinės klasės krosoverių. Tačiau šis automobilis jau susidurtų su rimtesne rinkos konkurencija, pvz., sparčiai mūsų šalyje populiarėjančia „Suzuki Vitara“.

Palankūs specialistų atsiliepimai

„Lada Vesta“ dar tik debiutuoja Lietuvoje, tačiau kitose Europos šalyse jau kurį laiką yra parduodama. Įvairių šalių žurnalistai ją spėjo išbandyti ir daugelis susidarė neblogą nuomonę – tai nebrangus standartinę trejų metų garantiją turintis automobilis, galintis patenkinti daugelio šeimynų poreikius.

Lietuvoje automobilis palankiai buvo įvertintas „Auto Bild Lietuva“ žurnalo publikacijoje bei televizijos laidoje „Ne vienas kelyje“. Daugelį dėl anksčiau susidarytos neigiamos nuomonės apie nekokybiškus rusiškus automobilius nustebino naujojo modelio savybės – kokybė, patogumas bei komfortas.

Modelio dizainą kūrė britas Steve’as Mattinas, anksčiau nubrėžęs ne vieno „Mercedes-Benz“ bei „Volvo“ modelio linijas.

„Lada“ prekės ženklas priklauso „AvtoVAZ“ koncernui, 2017-aisiais pagaminusiam per 400 tūkst. automobilių. Kontrolinė gamintojo akcijų paketo dalis priklauso „Renault-Nissan“ aljansui ir su juo susijusioms įmonėms.

Naujo automobilio variklio šildyti nereikia?

Automobilio variklio šildymas – viena aktualiausių temų šaltuoju sezonu. Su ja nesusiduria šildomuose garažuose ar požeminėse aikštelėse automobilius laikantys žmonės, tačiau daugelio transporto priemonės stovi lauke. Taigi, ar reikia automobilio variklį šildyti? Galbūt reikia tik seną, o naujo – ne?

Atsakymas į abu klausimus yra vienas – ne, nereikia. Jeigu į automobilio variklį pilama gamintojo rekomenduojama alyva, ji išlaiko geras tepimo savybes įvairiausiame temperatūros diapazone, todėl oro temperatūrai nukritus iki kelių laipsnių šalčio be reikalo naudoti degalų neverta. Jeigu oro temperatūra pasiekia keliolikos laipsnių minusą, tuomet varikliui verta leisti minutę padirbti laisvais sūkiais – arba tol, kol spėsite nugramdyti langus. Tas pats principas galioja tiek „Audi“, tiek „Fiat“ automobiliams.

Šildyti buvo būtina senus variklius, neturėjusius įpurškimo sistemų – oro ir degalų mišinys buvo perduodamas karbiuratoriumi. Šiandieniniai varikliai sukonstruoti kur kas tobuliau, juose naudojama alyva geresnė ir universalesnė.

Pradedant judėti automobiliu šaltu oru svarbu jokiu būdu nespausti akceleratoriaus „iki dugno“ ir nevažiuoti aukštais variklio apsisukimais. Pavaras reikėtų perjungti nepasiekus 2 tūkst. apsisukimų ar dar anksčiau – bent jau tol, kol iš ortakių pradės plūsti šilto oro banga.

Stovėdamas automobilio variklis šyla daug lėčiau – darbinę temperatūrą jis pasieks keliskart lėčiau nei važiuojant, kad ir labai neskubant. Todėl automobilio variklio specialiai šildyti stovint nereikia – nebent tol, kol nusivalysite langus ir įkais šildomos sėdynės ar vairas.

Gamtinės dujos komerciniame transporte – artima realybė ar tolima svajonė?

Klimato kaita susirūpinusios pasaulio šalys kuria ir įgyvendina planus, kaip atsisakyti dyzelinio ir benzininio transporto. Daugelis viltis deda į elektrinį transportą, tačiau jis nėra panacėja ir komerciniam transportui kol kas pritaikomas tik mažoje dalyje situacijų. Mikroautobusams, vilkikams bei kitoms transporto priemonėms, kasdien įveikiančioms daug kilometrų, elektra nėra praktiškas kuras, tačiau yra alternatyva – gamtinės dujos.

Visi transporto sektoriaus dalyviai juda ta pačia kryptimi – artimiausioje ateityje ekologiški tokių automobilių sprendimai bus siejami su dujomis ir elektra varomu transportu.

Net ir itin išsivysčiusios šalys ar pažangiausi automobilių gamintojai šioje srityje negali pateikti adekvačių techninių ar infrastruktūros pasiūlymų. Europoje ekologišku sunkiuoju ar vidutiniu transportu šiuo metu yra laikomi suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi automobiliai. Dujiniai vilkikai su pilnu degalų baku gali nuvažiuoti iki 1600 kilometrų bei pervežti ta patį krovinio svorį, kaip dyzelinis transportas. Ekspertų manymu, tokį statusą šie automobiliai išlaikys dar bent jau 10–15 metų.

Tokia pati ateitis laukia ir viešojo transporto. Visi ekspertai patvirtins, jog siekiant saugumo, svarbu išlaikyti energijos šaltinių diferenciaciją ir nerekomenduojama naudoti vienarūšio viešojo transporto. Pavyzdžiui, sutrikus elektros tiekimui, miestas, turintis vien elektrą varomą transportą, taptų paralyžiuotas.

Lietuvoje gamtinėmis dujomis varomo transporto kol kas yra labai mažai, tačiau griežtėjant ekologijos reikalavimams, tokius degalus naudojančių mikroautobusų, autobusų bei vilkikų turėtų daugėti.

Kas naujo Detroito parodoje?

Kiekvienais metais visame pasaulyje vyksta 4-5 didžiosios automobilių parodos ir sausio antroje pusėje vykstanti Detroito – pati pirmoji. Ji orientuota į JAV rinką ir yra didžiausia šiame žemyne vykstanti paroda, tačiau dalį čia pristatomų naujovių pamatysime ir Europoje.

JAV žinoma kaip ketverių durų sedanų ir didelių visureigių šalis, tačiau panašu, kad šis požiūris keičiasi – sedanų populiarumas mažėja, visureigių – auga. Nei vienas iš JAV gamintojų („Fiat-Chrysler“, „Ford“, „General Motors“) nepristatė naujo sedano, nors dar neseniai kas antras šalyje parduodamas automobilis turėjo būtent tokį kėbulo tipą. Vienintelis parodoje pristatytas naujas sedanas – vokiškas „Volkswagen Passat“.

JAV, kaip ir Europoje, dideliu greičiu populiarėja krosoveriai – mažėja jų kaina, degalų sąnaudos, eksploatacinės išlaidos, kiti skirtumai tarp jų ir hečbekų ar universalų.

Elektromobiliai JAV taip pat nebėra didelė mada – iš serijinės gamybos modelių Detroite pasirodė vienintelis „Nissan LEAF“, o visi likę tebuvo koncepcijos ar prototipai.

Trečias šių metų Detroito parodoje pastebimas dalykas – menksta jos prestižas. Europoje kai kurie gamintojai jau nebedalyvauja Frankfurto ar Paryžiaus parodose, analogiškas procesas vyksta ir JAV – kai kurie Detroitui skiria mažiau dėmesio. JAV jau nebėra didžiausia pasaulio automobilių rinka (šią vietą užėmė Kinija) ir, nepaisant pastovaus pardavimų šiame žemyne augimo, prioritetus gamintojai dėlioja kitaip nei prieš dešimtmetį.

Automobilio pirkimas internetu

Automobilių savybės panašėja. Jeigu žmogų užrištomis akimis pasodintume į naujus „Ford Focus“, „Toyota Auris“ bei „Volkswagen Golf“, jis vargiai įvardytų, kurio automobilio salone sėdėjo – važiuoja jie visi labai panašiai. Kur kas daugiau įtakos pirkėjų apsisprendimui turi kaina bei išvaizda. O šiuo dalykus galima įvertinti ir nuotoliniu būdu.

Internetu įsigyti galima praktiškai bet ką, tačiau automobilių prekyba šioje platformoje dar neatrasta. Gamintojų atstovai investuoja į didelius prekybos salonus, personalo išlaikymą ir jo kompetenciją. Internetu galima nusipirkti tik „Tesla“ dėl minimizuotos papildomos įrangos: kiekvienas modelis turi vos kelis variklius, baterijas bei komplektacijas, tad visas konfigūravimas trunka kelias minutes. To nepasakysi apie kitus gamintojus, kur vien papildomos įrangos sąrašas užima kelis lapus, tad apie kiekvieną funkciją klientui turi papasakoti pardavėjai.

Labai mažai naujų automobilių pirkėjų eina į daugiau nei 2-3 salonus – dauguma jų pirminę paiešką atlieka internetu, įvertina kainas, komplektacijas ir išsirinkę kelis jų poreikius atitinkančius modelius vyksta į salonus jų palyginti.

Įvairių šalių ekspertai sutaria, kad šis procesas greitu metu turėtų pakisti: klientui išsirinkus kelis automobilius, pardavėjas juos atvairuos į namus, prie kurių bus galima atlikti bandomąjį važiavimą. Arba atsiras masiniai pardavimų salonai, kuriuose bus galima vienu metu išbandyti daug konkurencingų modelių. Bazinė tokios platformos versija – Motorsniper.lt, kur klientai gali išsirinkti atstovų ekspozicijoje ar gamintojo sandėlyje esančius automobilius bei juos gauti per kelias dienas.

Nauji modeliai 2019 m.

Vidutinis vieno automobilio modelio gyvavimo ciklas yra 6-8 metai. Pasirodžius naujam, po 3-4 metų šis yra kosmetiškai atnaujinamas, o dar po kelerių metų jį pakeičia visiškai naujas modelis. Prieš pasirodant atnaujinimui („faceliftui“) arba visiškai naujai modelio kartai, „senieji“ išparduodami geromis kainomis – neretai su 15-30 proc. nuolaidomis. Kokių išpardavimų galima tikėtis 2019 m.? Apie juos visus, be abejonės, informaciją rasite www.motorsniper.lt.

„Audi“ gamoje tiek atnaujinimų, tiek naujų modelių labai daug, o bene svarbiausi – visiškai nauji A1 bei A3. Atnaujinimai laukia A4 bei Q7, tam tikrų naujų A6, Q3 ir kitų versijų. BMW ne ką mažiau – visiškai naujas X7, naujoji 3 serija, 8 serijos kabrioletas bei Z4.

„Citroen“ bus pristatomas visiškai naujas „C5 Aircross“, kurio brolis „Peugeot 5008“ sėkmingai parduodamas Lietuvoje. „Ford“ kosmetiškai atnaujins „Mondeo“, o „Honda“ – HR-V.

Korėjiečių fronte naujienų netrūksta: pastaraisiais metais jomis stebino „Hyundai“, o 2019-ieji bus „Kia“ metai. Latvijos metų automobiliu išrinktas ir per plauką tokio titulo Lietuvoje negavęs „Ceed“ sulauks naujų modifikacijų, rudenį – ir krosoverio. Taip pat debiutuos du elektromobiliai.

Metų pradžioje numatomas naujo „Range Rover Evoque“ debiutas, o „Mazda“ antrą ketvirtį parodys „Mazda3“ hečbeką bei sedaną. „Mercedes-Benz“ dar žiemą pristatys A klasės sedaną, B klasės vienatūrį ir GLE visureigį. Vėliau kosmetinių atnaujinimų sulauks CLA bei GLC, o metų gale – naujas GLS bei markės istorijoje dar nematytas GLB krosoveris.

„Opel“ 2019 m. pristatys naują „Corsa“, kuris bus iš esmės „Peugeot 208“, kuris taip pat debiutuos metų gale. O prancūzai naujienų turės ir daugiau – 508 universalą bei kelių modelių naujas hibridines versijas. „Renault“ parodys atnaujintą „Kadjar“ bei visiškai naujus „Clio“ ir „Captur“.

Ispanai SEAT parodys visiškai naują „Tarraco“ – didelį krosoverį. „SsangYong“ rudenį pristatys „Korando C300“, „Suzuki“ – „Swift“ su CVT automatine pavarų dėže.

Rinkoje netrūks čekiškų naujienų: „Škoda“ į Lietuvą atveš kompaktinį hečbeką „Scala“, pavadinimo dar neturintį krosoverį, panašų į „Volkswagen T-Cross“, o metų gale – visiškai naują „Octavia“. Vidurvasarį dar numatomas atnaujinto flagmano „Superb“ debiutas.

„Toyota“ naujienos bus pirmoje metų pusėje: tai naujieji RAV4, „Corolla“ bei „Camry“. O „Volkswagen“ gamoje debiutuos mažas krosoveris „T-Cross“, atnaujintas „Passat“, o vasarą – aštuntos kartos „Golf“.

Komercinių automobilių naujienos 2019 m.

Asmeninių automobilių rinkoje naujovių visada būna daugiau nei komercinių. Priežastis paprasta – komercinės transporto priemonės perkamos daugiau žiūrint į „Excel“ lenteles, o ne vairo grožį ar žibintų subtilumą, todėl ir atnaujinimai nėra tokie dažni, o modelių gama – mažesnė. Tačiau atnaujinimai yra ir čia, tik modelių gyvavimo amžius didesnis – naujas modelis paprastai pasirodo 8-12 metų, atnaujinimai – kas 5-6.

2019 m. naujovių pažers „Ford“ – 3 ketvirtį planuojami kosmetiniai bei technologiniai įvairių „Transit“ versijų bei „Ranger“ pikapo antaujinimai. „Transit“ yra vienas populiariausių mikroautobusų Lietuvoje, jo aptarnavimai vykdomi tik kas 50 tūkst. km – tai yra labai patogu daugeliui įmonių.

„Nissan“ taip pat atnaujins populiarųjį pikapą „Navara“. Tiesa, bus pristatyta tik viena jo versija „N-Guard“, kuri vargu ar suvilios daug pirkėjų, mat čia patobulinimai bus tik kosmetiniai.

„Opel“ bendradarbiauja su „Peugeot“ ir 2019 m. pristatys ant „Expert“ platformos sukurtą naująjį „Vivaro“. O „Renault“ atnaujins populiariuosius „Master“ bei „Trafic“.