2018-10-15
Dyzelinių variklių išmetimo sistemos yra labai vertingos, jose daug įvairių filtrų, kuriuose – brangūs metalai. Be katalizatoriaus, išmetimo bakelio, jame yra ir kietųjų dalelių (DPF) filtras, sumažinantis nuodingų dalių išmetimą į aplinką, tačiau neretai sukeliantis galvos skausmą automobilio savininkui.
DPF filtrą kartais reikia „išvalyti“. Jis padaro tą pats, kai automobilis ilgesnį laiką važiuoja dideliu greičiu ir variklio apsisukimai yra aukšti – pavyzdžiui, viršija 2 tūkst. aps./min. Tačiau jeigu porą mėnesių iš miesto neišvažiuojate ir įveikiate tik kelių kilometrų atstumus, nenustebkite, jei DPF filtras užsikiš ir jį reikės tvarkyti mechaniniu būdu. Tai jau kainuos ne tik laiko, bet ir pinigų.
Dėl šios priežasties naudotus automobilius įsigydami žmones DPF filtrus neretai pašalina – techninės apžiūros metu matuojamos automobilio išmetamosios dujos nuo to iš esmės nepasikeičia.
DPF priežiūros sudėtingumas ir galimos komplikacijos yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių renkasi benzininius automobilius – šie turi tik katalizatorių ir to pakanka ekologijai užtikrinti. Tiksliau, užtekdavo iki šiol.
Daugelis gamintojų, nesugebėdami prisitaikyti prie naujausių „Euro“ ekologijos reikalavimų, į automobilius pradėjo montuoti SCR filtrus, naudojančius specialų „Ad Blue“ tirpalą. Vėlgi, tai – tik dyzeliniams automobiliams. Nejaugi benzininiai yra tokie švarūs?
Nevisai. Kai kurie šiandien iš gamyklų išriedantys benzininiai automobiliai taip pat turi kietųjų dalelių filtrus, tik jie vadinami kitaip – GPF (gasoline particulate filter). Jų principas tas pats kaip ir dyzelinių DPF – „sugauti“ kietąsias daleles ir mažiau jų išleisti pro duslintuvą. Tokias technologijas jau taiko kai kurie „Volkswagen“ grupės prekės ženklai, „Mercedes-Benz“, BMW ir kiti. Laiko klausimas, kada visuose benzininiuose varikliuose rasime GPF filtrus. Jų regeneracija rūpinsis dar mažiau žmonių, juk benzininis automobilis perkamas tik trumpiems atstumams įveikti, tad dyzelinius variklius nurašyti greičiausiai dar anksti.