4WD sistemų skirtumai

„Audi“ ją vadina „Quattro“, BMW – „xDrive“, „Mercedes-Benz“ – 4MATIC, „Renault“ – 4×4, „Toyota“ – 4WD, o „Volkswagen“ – „4Motion“. Tai – automobilių keturių varančių ratų sistemos. Visos su skirtingais pavadinimais, tačiau veikiančios labai panašiu principu. O kai kuriais atvejais – netgi vienodos.

Visas keturių varančių ratų sistemas galima išskirti į dvi dalis. Viena – automobiliai, kurie visada yra varomi keturiais ratais („Subaru“ ir kai kurie visureigiai) bei automobiliai, kurie 90 proc. laiko yra varomi dviem ratais, tačiau papildomi du įsijungia pirmiesiems praslydus ar dėl kitų priežasčių prireikus didesnio galios paskirstymo.

Su „Subaru“ ir visureigiais („Toyota Land Cruiser“ ir pan.) viskas aišku – juos nuolat varo keturi ratai, o protingos elektroninės sistemos bei diferencialai tik paskirsto kiekvienam ratui tenkantį sukimo momentą. Su kitais niuansų yra daugiau.

Pavyzdžiui, „Nissan Qashqai“, ant kurio bagažinės yra užrašas 4×4, paprastai yra varomas priekiniais ratais. Kai tik užfiksuojama, jog vienas iš priekinių ratų praslydo ir jam reikia papildomos galinių ratų jėgos, galia akimirksniu paskirstoma visiems keturiems ratams. Tokiu pačiu principu veikia ir „4Motion“, 4MATIC ir kitos sistemos.

To priežastis elementari – automobilių pirkėjams labai retai prireikia keturių varančių ratų. Keturis ratus sukti kur kas sunkiau nei du, todėl tokios sistemos taip pat daro automobilius ekonomiškesniais. O įvairūs išvedžiojimai, kad vieno gamintojo sistema yra geresnė nei kito, dažniausiai tėra mitas. Juk elektroninės stabilumo kontrolės ir daugelis kitų komponentų yra gaminami visai ne BMW ar „Volkswagen“, o „Bosch“, „Continental“ ir kitų įmonių. Todėl daugelis tokių pačių sistemų galiausiai atsiranda skirtingų gamintojų automobiliuose.